Pasirinkusi mėgstamą specialybę lietuvė mausto žiedus ir Lietuvos, ir užsienio šalių paukščiams

Ziedavimas.lt puslapio įkūrėja Ingrida Meškinytė turbūt buvo viena iš nedaugelio mokinių, kuriai apsispręsti, kur studijuoti, buvo itin paprasta „Rinkausi specialybę pagal savo mėgstamiausią veiklą“, – dar penktoje klasėje susidomėjusi ornitologija sako LEU biologijos studentė.

„Suprantu, kad kai kuriems tai skamba keistai, nes daugelis studijas renkasi pagal tėvų patarimus arba norus, o gal tiesiog pagal įsidarbinimo galimybes, bet, mano nuomone, specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka, nes studijuosite ir paskaitas lankysite jūs. Jeigu taip atsitiks, kad studijos bus nemėgstamos, tai po kelių metų jas gali tekti pakeisti“, – sako Ingrida.

Su paukščiais - nuo 5-os klasės

Jos manymu, nereikia rinktis specialybės pagal darbo pasiūlymus, nes darbas, kurį susirasite, priklauso tik nuo jūsų pačių sugebėjimų.

Mokykloje jai labiausiai patiko biologija. „Turėjau mokytoją, kuris sudomino mane ornitologija. Kai buvau mokinė, pradėjau rašyti mokslinį darbą apie mažųjų apuokų ekologiją. Pažinti tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą turėjau galimybę dalyvaudama Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2006 metais. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau studijas šiame universitete, buvo ta, kad norėjau, jog tokių žmonių, kaip mano mokytojas, būtų daugiau. Žinojau, kad turint vidinę motyvaciją galima padaryti daug“, – prisimena mergina.

Ingrida Meškinytė

Nepaisant to, kad italų kalbos dar nemokėjau, didelis noras nugalėjo visas baimes. Taip pasiekiau, ką buvau suplanavusi. Paukščius žiedavau trijose Italijos žiedavimo stotyse.

Ji paukščiais susidomėjo dar 5-oje klasėje. Kiekvienas savaitgalis, praleistas gamtoje, leido vis labiau juos pažinti. Iš pradžių merginai patiko juos stebėti, fotografuoti, vėliau pradėjo juos žieduoti.

„Pirmą kartą paukščių žiedavime dalyvavau kartu su dr. Vytauto Nedzinsko ornitologų klubu. Tais pačiais metais turėjau galimybę apsilankyti Neringos paukščių žiedavimo stotyje, kartu su kitais klubo nariais dalyvauti paukščių žiedavime“, – prisiminimais dalijasi LEU studentė. Žinoma, tada dar žieduoti paukščių neteko, bet pažiūrėti, kaip tai daro profesionalai buvo įdomu ir naudinga.

Žmonės nežino, kad Lietuvoje paukščiai taip pat žieduojami

2008-aisiais metais mergina įstojo į LEU biologijos specialybę. Dar pirmame kurse ji tapo universiteto zoologų klubo vadove, subūrė stiprią studentų komandą, su kuria aktyviai dalyvavo Lietuvos gamtosauginių organizacijų veikloje.

Po ilgos pertraukos apsilankiusi Neringos paukščių žiedavimo stotyje, kai žieduotojams trūko pagalbininkų, ji turėjo galimybę ten praleisti ilgesnį laiką. „Kiekviena diena, praleista žiedavimo stotyje, man buvo pamoka. Stebėjau profesionalus, dirbančius savo darbą, gavau atsakymus į visus pateiktus klausimus. Be abejo, tai man buvo puiki praktika. Po to pradėjau lankytis šioje žiedavimo stotyje reguliariai. Pati žieduoti paukščius pradėjau 2010 metais“, – prisimena Ingrida.

Studijuodama Turino universitete (Italija), bendraudama su dėstytojais, Ingrida ieškojo ornitologų Piemonto regione. Pavyko surasti mokslininkų, kurie lietuvę pakvietė į Italijos ornitologų draugijos metinį susirinkimą. Jame dalyvaudama susipažino su žiedavimo stočių direktoriais. Papasakojusi apie savo norą žieduoti paukščius, buvo pakviesta atvykti padirbėti. „Nepaisant to, kad italų kalbos dar nemokėjau, didelis noras nugalėjo visas baimes. Taip pasiekiau, ką buvau suplanavusi. Paukščius žiedavau trijose Italijos žiedavimo stotyse“, – šypsodamasi sako Ingrida.

Viešėjo Italijoje ir Švedijoje

Vien tik Italija ji neapsiribojo. Išvyko į praktiką Švedijoje pagilinti savo žinių paukščių žiedavimo srityje. Ten praleido tris mėnesius. „Grįžusi į Lietuvą savo veiklą tęsiu, sėkmingai paukščius žieduoju Vilniuje, Ventės rago ir Neringos paukščių žiedavimo stotyse. Vesdama pamokas mokiniams, aktyviai dalyvaudama universiteto veikloje, dirbdama su studentais, niekada nepraleisdavau progos papasakoti apie paukščių žiedavimą. Drauge norėjau išsiaiškinti, kokios yra jų žinios. Kartais tekdavo nuliūsti, nes žmonės apie žiedavimą žino labai mažai, o kai kurie net nustebdavo, kad Lietuvoje turime dvi žiedavimo stotis“, – sako I. Meškinytė.

Ji, bendradarbiaudama su Lietuvos paukščių žiedavimo centru, žieduotojais, ornitologinių stočių vedėjais, sukūrė internetinę svetainę apie paukščių žiedavimą. Vienas iš pagrindinių svetainės tikslų – pateikti informaciją apie paukščių žiedavimą Lietuvoje ir formuoti žmonių supratimą apie tai, kodėl yra žieduojami paukščiai, kokia to svarba, koks yra grįžtamasis ryšys ir rezultatai.

LEU studentė labiausiai džiaugiasi tuo, jog bakalauro studijų metu turėjo kompetentingus dėstytojus. „Kai kurie netgi buvo mano buvusių mokytojų autoritetai. Studijos universitete pasižymėjo praktikos gausumu, jos buvo dviejų tipų: studijų krypties ir pedagoginės. Studijų krypties (biologines) praktikas turėjau kiekvieną vasarą. Jų metu visi kartu gyvendavome gamtoje, universiteto mokymo bazėje. Pedagoginių praktikų metu turėjau galimybę išbandyti save kaip mokytoją“, – sako I. Meškinytė.