Panevėžio apygardos prokuratūra ir apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) per mažiau nei aštuonis mėnesius baigė pernai rugsėjį Lietuvą sukrėtusios vadinamosios Dembavos bylos tyrimą. Netrukus į teisiamųjų suolą Panevėžio apygardos teisme sės panevėžiečiai 33-ejų Julius Jakubaitis ir 22-ejų Deividas Antanaitis, kaltinami 17-metės neteisėtu laisvės atėmimu, išžaginimu, nužudymu kankinant ir bandymu nuslėpti šį žiaurų nusikaltimą.
O Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjai tęsia ikiteisminį tyrimą, ar jų kolegos, iš to paties komisariato bei su skambinusia mergina bendravę Bendrojo pagalbos centro pareigūnai, padarė viską, kad mergina būtų išgelbėta iš budelių rankų. Šiame tyrime įtariamųjų nėra.
Sukrėtė nusikaltimo žiaurumas
„Per penkiolika darbo metų dar neteko tirti tokio žiauraus nusikaltimo, kai žmogus sudeginamas gyvas“, – pripažino Panevėžio apygardos prokuroras Donatas Skrebiškis.
Teismui atiduotos bylos duomenimis, praėjusių metų rugsėjo 21-osios rytą apie 6 val. D. Antanaitis ir J. Jakubaitis, pastarojo brolio automobiliu „Volkswagen Passat“ važinėdamiesi po miestą, Aukštaičių g. atkreipė dėmesį į autobusų stotelėje lūkuriuojančią merginą. Į automobilį įsodinta nepilnametė buvo vežiojama po Dembavos apylinkes, Velžio seniūnijos miškus, išžaginta, įgrūsta į automobilio bagažinę.
Iš jos nepilnametė mobiliuoju telefonu sugebėjo net tris kartus prisiskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir operatorei paaiškinti, kad išžaginta nepažįstamų vyrų kažkur vežama žalios spalvos automobiliu. Mergina prasitarė išgirdusi, kad ją ruošiamasi nuskandinti.
Per paskutinį pokalbį su operatore mergina pasisakė jaučianti dūmų kvapą, pradėjo kosėti ir pokalbis nutrūko. Policijos ekipažai mašinos ieškojo prie vandens telkinių, kol miško keliuku ėję žmonės, išvydę rūkstantį automobilį, paskambino į BPC. Atvykus gelbėtojams, automobilis jau degė atvira liepsna. Jo bagažinėje rastas apanglėjęs mergaitės kūnas. Kraupiam nusikaltimui nusikaltėliams neprireikė nė poros valandų.
Į ugnį pateko gyva
D. Antanaitis ir J. Jakubaitis po kelių valandų pareigūnų buvo sulaikyti skirtingose vietose, Velžio seniūnijoje, atokiau nuo sudeginto automobilio. Pasak D. Skrebiškio, abu kaltinamieji savo kaltę kategoriškai neigia.
Jiedu pasakoja, neva merginos į mašiną per prievartą nesodino, esą paauglė pati pas juos įsėdo ir važinėjosi savo noru, jie jos nežagino ir uždarytos bagažinėje nesudegino.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje teismo laukiantys įtariamieji žudikai kaltę verčia vienas kitam. Kiekvienas tyrėjus siekė įtikinti, esą miške netoli Keravos kaimo pasuko savais keliais, draugą palikęs mašinoje su mergina.
Byla teisme. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas leidžiantys dembaviškės nužudymu kaltinami J. Jakubaitis ir D. Antanaitis savo prieštaringas versijas netrukus galės papasakoti teisėjams.
Šiam nusikaltimui išaiškinti prireikė atlikti daugiau nei 30 įvairiausių ekspertizių. Kadangi automobilis visiškai sudegė, nebebuvo įmanoma nustatyti, ar jis buvo padegtas apipylus degiu skysčiu, ar žudikams ugniai įžiebti pakako žiebtuvėlio. Pasak pareigūnų, tikėtina, kad padegta buvo žiebtuvėliu.
Dėl kūno apanglėjimo teismo medicinos ekspertams taip pat buvo nebeįmanoma tiksliai nustatyti nepilnametės mirties priežasties – ar kankinė mirė uždususi nuo dūmų ir smalkių, ar liepsnose sudegė gyva.
„Iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad į aplinką, kurioje buvo ugnis, ji pateko gyva“, – kraupias nusikaltimo detales patvirtino prokuroras.
Kur perkami narkotikai – mįslė
Per ikiteisminį tyrimą abiem kaltinamiesiems buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Nė vienam nebuvo nustatyta sveikatos sutrikimų, tai reiškia, kad nusikaltimo metu budeliai galėjo visiškai suvokti savo veiksmus.
Lemtingąją naktį abu vyriškiai buvo apkvaišę ne tik nuo alkoholio, bet ir sintetinių narkotikų – svaiginosi amfetaminu. Kur J. Jakubaitis ir D. Antanaitis įsigijo narkotikų, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neišsiaiškino.
Teismo laukiantys sėbrai iki nusikaltimo policijai buvo gerai žinomi, niekur nedirbo.
D. Antanaičio biografijoje – šeši teistumai, daugiausia dėl vagysčių. J. Jakubaitis teistas du kartus. Jis pripažintas recidyvistu. Paskutinį nuosprendį šis žiaurus žmogus išgirdo šių metų balandį. Panevėžio apylinkės teismas jį nuteisė trejų metų laisvės atėmimo bausme už 2009-aisiais ir 2012-aisiais padarytus nusikaltimus – savo žmonos sumušimą ir vagystę iš alaus baro.
Už susidorojimą su bejėge dembaviške kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Esminis klausimas neatsakytas
Net visko mačiusius teisėsaugos pareigūnus sukrėtęs nusikaltimas sukėlė milžinišką ažiotažą dėl į pagalbą mergaitei nesuspėjusių specialiųjų tarnybų tariamo neveiklumo.
BPC tuomet teisinosi negalėjęs nustatyti tikslios nelaimėlės buvimo vietos, nes ji skambino iš telefono be SIM kortelės.
Ar iš tiesų jos telefone nebuvo, dabar turbūt galėtų atsakyti nebent budeliai. Pasak tyrėjų, telefonas buvo taip sudegęs, kad ekspertai nebegalėjo patvirtinti ar paneigti SIM kortelės buvimo fakto.
Policija kratosi kaltės
Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą dėl BPC pareigūnų veiksmų. Iš pradžių tyrimui vadovavusi Generalinė prokuratūra vėliau jį perdavė Panevėžio apygardos prokurorams. Šiame tyrime įtarimai niekam nėra pareikšti.
Į bergždžias mergaitės paieškas leidęsi Panevėžio policijos pareigūnai tvirtina savo pareigą atlikę iki galo.
Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojo Mindaugo Ambraziūno teigimu, iš BPC operatorių pranešimo apie nusikaltėlių bagažinėje vežamą mergaitę sulaukusi policija padarė viską, ką galėjo.
„Ne visus nusikaltimus galima užkardyti. Šiuo atveju dėl didelio paieškos ploto nebuvo galima greitai aptikti. Buvo per mažai laiko, kad būtų galima svarstyti galimybę kviestis sraigtasparnį“, – tvirtino M. Ambraziūnas.
Bendrasis pagalbos centras mergaitės skambučio sulaukė 7.11 val. Apie Keravos miške degantį automobilį užklydusi grybautoja gelbėtojams pranešė 8.16 val. Ar mergina būtų buvusi išgelbėta, jei policijos pareigūnai būtų sumoję iš karto kviesti orlaivį – klausimas vis dar tebėra atviras.
„Įvykiai klostėsi labai greitai. Didelė rizika sakyti, kad jei būtų pasitelkę mus, tikrai būtume padėję. Jei iškvietimo būtume sulaukę tuojau pat, kai policija gavo pranešimą, o mūsų pilotai jau būtų buvę bazėje, gal ir galėjome suspėti...“, – praėjusių metų rugsėjį „Sekundei“ pripažino Aviacijos rinktinės vado pavaduotojas Žygintas Vosylius.
Kaip tik tą rytą lakūno netgi nebūtų reikėję kviestis iš namų – iš Paluknio bazės buvo suplanuoti skrydžiai, todėl pilotai lyg tyčia buvo darbe. Sraigtasparnio kelionė iš Trakų rajono Paluknio kaimo, kur dislokuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinė, iki Panevėžio būtų užtrukusi maždaug 45 min.
Nustatyti vietos vis dar neįmanoma
Po tragedijos vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas atsakomybę dėl to, kad BPC sistema nebuvo sutvarkyta taip, kad galėtų nustatyti buvimo vietą skambinant iš bet kurio mobiliojo ryšio operatoriaus net jei telefone nėra SIM kortelės, ragino prisiimti tuometį BPC vadovą Arūną Kedavičių. Šis netrukus atsistatydino iš pareigų.
Tačiau lig šiol BPC nėra pajėgus nustatyti konkrečios pagalbos besišaukiančiojo buvimo vietos. Jos nustatymo diapazonas gali siekti net iki 20 kilometrų.