O gal geriau ir protingiau gelbėti tuos, kuriems nereikia milijono gydymui, vaistams, spec. maistui? Gal imti tik jaunus, gražius, greitai padovanojamus? Tada statistika būtų „žvilganti“: nei mirčių, nei bėdų, o jau dovanojimo skaičius! Ir vargo mažai: nupirkai maisto, nufotografavai, padovanojai . Nei akis lėk išdegęs po klinikas, nei gydyk mėnesiais, nei grįžinėk namo vidurnaktį…
Bet mūsų komandoje kaip tyčia susirinkę tik tie, kuriems labiausiai gaila senukų, ligoniukų, sulaužytų, sužalotų. Ir ką gi daryti? Kaip persiauklėti? O apie ką aš čia? Apie naujokus, atsiradusius jau kitą dieną po pokalbio, kad „stabdom arklius, nebepavežam krūvio!“.
Lazdynai, nelemti Lazdynai, Architektų gatvė... Iš jos ištraukę visas kates ir kačiukus apdovanotumėm visus Europos žmones! Jų čia šimtai: po kiekvienu laipteliu, po kiekvienu suoleliu, visose nišytėse, plyšeliuose tarp namų, po krūmais, po balkonais ir visur, kur akys mato ir nemato.
Paskambino apsiašarojusi moteris, prašė surinkti merdinčius kačiukus. Žmogus matė, kad gyvūnai kankinasi, todėl ieškojo, kas galės tą problemą išspręsti. O kam gi reikia kačiukų užpūliavusiom akim, kai tų akių net nesimato ir visada laukia „siurprizas“ - kad kačiukų akys tiek pažeistos, jog jau niekad nebematys!
Mes labai gerai žinome, kas tokių bėdžių laukia: dabar jie sloguoja, kosti, nieko nemato per pūlingas, užlipdytas akis, negali užuosti maisto, valgyti, pamažu silpsta, nes badauja, dehidratuoja.
Gremžia mažytėmis letenytėmis susidariusius pūlingus šašus nuo akių, nosies, nusiplėšia iki kraujų niežtinčias žaizdotas ragenas. Nieko nematydami lekia į gatvę, pakliūna po automobilių ratais, įlenda po variklių dangčiais, žūsta arba tyliai po kokiais laiptais gaišta siaubingose kančiose.
Visa tai žinodami negalime sustoti ir kviečiami sąžinės balso stengiamės padėti. Nors labai gerai suvokiame, kas laukia - ilgas gydymas, geriausiu atveju, pavyks išgelbėti vieną iš dviejų akių, beprasmis ir betikslis dovanojimas. Padovanoti aklą arba vieną akytę turintį gyvūną nepaprastai sunku! Jau turime vadą „architektukų“ (net nesinori šio žodžio tarti) – visi keturi globoje pas mus jau 1,5 metų – išoperuoti, gydyti, sterilizuoti, skiepyti ir toliau išlaikomi be vilties kada nors padovanoti.
Taigi, nauji varguoliai, kurių negalėjome palikti nugaišti ir nuoširdžiai tikėjome išgelbėti jiems regėjimą – Lazdynėlių šeimyna. Iš penkių kačiukų savanorėms pavyko sugauti tris. Likusius du, manome, taip pat pavyks išgelbėti.
Visų gerų žmonių prašome prisidėti prie Lazdynėlių gelbėjimo. Nuolat reikalingi vaistai, lašai, vitaminai, antibiotikai, super geri konservai ir sausiukai, kraikas. Pagelbėkite, jei Jums taip pat rūpi tie, kurie niekam nereikalingi, nepaklausūs, netobuli. Mes dovanosime jiems globą ir meilę, tačiau be Jūsų paramos negalėsime jiems suteikti šanso gauti geriausią gydymą ir maistuką.
Skambinkite, rašykite: tel.nr. +370 615 58898, +370 689 73782; info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“)
Labai ačiū už pagalbą.