Visų pirma, tai turi bent bandyti bendrauti. Kalbink paneles mokykloje arba šiaip kur nors lifte ir t.t. Žinau, baisu, atrodo, ką aš čia darysiu nesąmones, apsijuoksiu. Bet juk gyvenam vieną kartą. Na, nepasiseks, ką padarysi. Milijonai žmonių taip apsijuokia, nepavyksta susipažint, nenusiseka pasimatymas. Bet galų gale grįžti ir žinai, kad bent jau pabandei.

O dėl nesėkmės, nieko labai baisaus ir neatsitiks, liūdnoka bus ir tiek. Įsivazduok, ką galėsi prisiminti po 10 metų? Tik visą paauglystę, praleistą prie kompiuterio? Ech, kaip gailėsies tada, kad nieko nedarei, bijojai.

Iš savo patirties galiu tau pasakyt, kad tikrai verta tiek užkalbinti patikusią panelę, tiek kartais „įsiterpti“ į naują draugų kompaniją. Manau, bus ir taip, kad tau išvis nesiseks. Susimausi visiškai, net nesugebėsi pratarti nei žodžio. Bet bent jau būsi pabandęs, žmogau! Kitą kartą jau liežuvis lengviau versis, o kuo toliau, tuo lengviau tau bus bendrauti.

Vis dėlto esi mokinys, prieik vieną dieną mokykloje prie merginos, paklausk kaip sekasi, papasakok kas tau nutiko šiandien ar vakar. Pokalbis net neturi būti ilgas ar labai išsamus. Užteks 5-7 min. Taip apsisaugosi nuo nejaukių pauzių. O kitą dieną ji į tave žiūrės su šypsena, ir štai, koks geras jausmas užplūs tave!

Tiesiog rizikuok!

Ir man pasitaiko, netgi dažnai, kad nepasiseka. Ir draugai vieną dieną nusibosta ir merginos, atrodo, jau reiktų. Ir žinai, yra viena mergina, kuri patinka. Velniop, galvoju! Imsiu ir parašysiu. Mano nuostabai, ji labai gražiai su manimi bendrauja, atrodo, visiškai suprantame vienas kitą! Pakviečiu susitikti. Ir ką gi, burbulas SPROGSTA!

Pasimatymas buvo apgailėtinas, dažnai trūko žodžių ir minčių, kur ją nusivest, ką įdomesnio nuveikti. Grįžti liūdnas namo, bet pagalvoji, kad ne taip jau ir blogai išėjo. Kol draugai sėdėjo prie „kompo“, aš buvau su panele susitikęs, kad ir kaip ten mums nepasisekė. Po kurio laiko ji pati man vėl rašo. Vadinasi, dar nepasirodžiau kaip visiškas mulkis! Ir ką, kviečiu ją ir vėl susitikt, ji sutinka. Atrodo, o kam? Juk taip nepasisekė, jaudulys koją pakišo. Betgi gyvenam vieną kartą!

PRIEŠ PASIDUODAMAS, PRISIMINK, DĖL KO PRADĖJAI ! O pradėjau dėl to, kad nenoriu būti vienišas, dėl to, kad ta mergina man pasirodė simpatiška. Ir net velniškai simpatiška! Nepavyks, tai nepavyks. Gyvenimas ilgas! Bet jokiais būdais negalima sėdėti vietoje, turi bandyti! O tik sėdint namie, užsidarius niekas nepasikeis.

Sakau, rizikuok!

Ir jei jau perskaitei šį laišką, tai būk mielas, taip ir pradėk elgtis! Pradėk dabar! Negyvenk rytojumi. Gyvenk šia diena! Ir man nepasisekė daug kartų, ir Tau nepasiseks. Tačiau buvo ir tokių kartų, kurių niekada gyvenime nepamiršiu!

Tikiuosi, padėjau. O dabar atsiplėškit nuo tų ekranų ir, po galais, nuveikit šią vasara ką nors naudingo!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Nori pasidalinti savo patarimais? Tai gali padaryti žemiau: