Ir nors pernykštis elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimas nuvylė saulėta verslo perspektyva patikėjusius žmones, sukrėsta rinka po truputį atsigauna, su saulės kolektoriais bei elektrinėmis vėl siejama šviesi ateitis: juos vis dažniau renkasi ieškantieji galimybių suderinti naudą su estetiniais poreikiais.
Technologija išpopuliarėjo JAV
Atsinaujinantys energijos šaltiniai lėtai, bet užtikrintai išstumia tradicines šildymo sistemas. Tiesa, kol kas šis procesas aktyvesnis Vakaruose. Pavyzdžiui, vadinamąją saulės sieną (ang. SolarWall), specialistų laikomą ne tik ekonomišku, bet ir estetišku sprendimu, ieškantiesiems fasado apipavidalinimo sprendimo kol kas galima pamatyti tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje.
JAV ir Kanadoje išpopuliarėjusi saulės siena – šildymo ir vėdinimo sistema – naudojama įvairios paskirties pastatuose, tačiau, anot VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedriaus Šiupšinsko, pramonės pastatams ar angarams yra tinkamesnė nei daugiabučiams namams.
Naudojant pagal šią technologiją pagamintą šilumą galima užtikrinti dalinį patalpų vėdinimą ar ruošti karštą vandenį. Saulės siena įprastai įrengiama daugiausia saulės spindulių sugeriančioje pietinėje išorinėje pastato sienoje.
Laboratoriją šildo ir vėsina saulė
Kovo mėnesį šviečiant saulei į VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos patalpas pateko iki 35 laipsnių sušilęs oras. Žiemos metu, orui atšalus iki 20 laipsnių šalčio, pro vėdinimo sistemą į patalpas patenka iki 5 laipsnių įšilęs oras.
VGTU įrengtą saulės sieną sudaro skylėta tamsaus metalo danga. Tamsųjį apvalkalą skrodžianti saulės šviesa sušildo orą, kuris pro nedideles skylutes įtraukiamas į siaurus tarpus, esančius tarp pastato bei metalo sienos, ir nukreipiamas į įprastinę pastato vėdinimo sistemą. Jeigu tiekiamo oro temperatūra nepakankama, ji pakeliama įprastu būdu – šilumokaičiu, esančiu vėdinimo įrenginyje.
Saulės sienos gamintojai teigia, kad ji gali pagerinti izoliacines sienos charakteristikas. VGTU mokslininkai šiuo metu kaip tik analizuoja, kiek šilumos prarandama be saulės sienos ir su ja. Taip pat teigiama, kad saulės siena leidžia sutaupyti 20–30 proc. energijos.
VGTU mokslininkas įvardijo ir dar vieną galimą estetinį sprendimą – integruoti į langų stiklo paketą fotovoltinius elementus.
Saulės kolektorių renesansas
Požiūris į saulės kolektorius, pastebi specialistai, irgi pamažu keičiasi. Prieš kelerius metus vienas po kito dygo naujos statybos namai su ragais – taip vaizdžiai vadinti ant stogų iškelti iš Kinijos atkeliavę vakuuminiai saulės kolektoriai. Mat estetinis namo vaizdas neretai būdavo paaukojamas dėl efektyvumo, parenkant optimalų saulės kolektorių diegimo kampą. Kai kurie gyventojai apskritai atsisakydavo saulės kolektorių dėl esą nesuderinamo dizaino.
Situacija, panašu, keičiasi: architektai atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus vis dažniau parenka apgalvotai, derindami prie namo architektūros. Juolab kad saulės kolektorius prie projektuojamo namo priderinti yra lengviau nei prie jau pastatyto. Saulės kolektoriai gali būti montuojami įleidžiant juos į stogo dangą, montuojant kaip stiklinius fasadus, įmontuojant į šiltinimo sluoksnį ar panaudojant kaip pastoges bei užtvaras nuo vasaros saulės.
Įgyja papildomų funkcijų
Lietuvoje populiarėja ir integruotos į pastatą saulės elektrinės. Specialistų teigimu, aiški saulės energijos pramonės kryptis – visiškas įrangos integravimas.
Integruotos į pastatą saulės elektrinės ne tik palengvina architektūrinius sprendimus, bet ir yra ekonomiškai naudingesnis sprendimas: integruotoms jėgainėms numatytas didesnis elektros energijos tarifas, nes tai – technologiškai sudėtingesnis ir daugiau investicijų reikalaujantis pasirinkimas.
Ne tik efektyvūs, bet ir stilingi, elegantiški integruotoms saulės elektrinėms skirti moduliai lengvai pritaikomi įvairios paskirties pastatuose: komerciniuose, pramoniniuose, ūkiniuose, administraciniuose ir biurų, individualiuosiuose ar daugiabučiuose. Moduliai gali būti integruojami visokio tipo stoguose, fasaduose, tarp jų – ir stiklo fasaduose, balkonuose.
Gamintojai siūlo atkreipti dėmesį ir į vadinamuoju piramidiniu, grublėtu stiklu dengtus saulės modulius, kurie ne tik yra ypač estetiški, bet ir itin tinka integruoti į fasadus. Gaudydamas spindulį šis stiklas jį daugybę kartų sulaužo, tad spindulys į saulės elemento celę patenka daug kartų, taip padidindamas efektyvumą, kuris šiaip nukentėtų dėl nepalankaus saulės modulio įrengimo kampo.
Saulės kolektoriai į pastatų fasadus ar stogus integruojami ne tik statant naujus, bet ir atnaujinant pastatus. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Bylefelde, atnaujinant 14 gyvenamųjų namų į 100 milimetrų storio putų polistireno sluoksnį buvo įmontuota po 110 kvadratinių metrų saulės kolektorių (iš viso 660 kvadratinių metrų), kurie ne tik atlieka šiltinimo funkciją, bet ir padengia apie 50 proc. pastato šilumos poreikio.
Pagrindinis kriterijus – kaina
VGTU doc. dr. G. Šiupšinskas įpratęs prie klausimų, per kiek laiko saulės kolektorius atsipirks arba kokia sistema individualiuosiuose namuose tinkamiausia. „Didžiajai daliai gyventojų pagrindinis prioritetas – kaina, o ne kokybė. Įsirengusieji pigiausius saulės kolektorius neretai pareiškia: atsinaujinantys energijos šaltiniai neveikia“, – komentavo pašnekovas.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys antrino G. Šiupšinskui. Į pastatą integruotos saulės sistemos Lietuvoje šiandien yra dar gana retas sprendimas: „Šios technologijos eilinio lietuvio kišenei sunkiai prieinamos. Tačiau komfortą, estetinį vaizdą ir kitus privalumus pinigais sunku įvertinti.“
