O vargeli, tie Jūsų šimtukai ar devyniasdešimtukai universitete bus pamiršti ir suprasit, jog ne šabloniškas mąstymas ar užduočių kalimas padeda. Pats baigiau mokyklą seniai, egzaminai tikrai nebuvo išlaikyti puikiai, gal netgi itin silpnai, bet įstojau į universitetą ir studijavau su šimtukininkais ir kitais „mokslininkais“.

Vieni prisirinko skolų, kiti tiesiog metė studijas, nes, kaip jie teigė, visko nebuvo įmanoma išmokti. Čia ir buvo pagrindinė visų problema - jie mokėsi arba kalė viską, ir tiesiog žinojo, jog klausymas = atsakymas. O daugumai „mokyklos vidutiniokų“ studijos pakankamai lengvai sekasi, nes jie į viską žiūri kitaip, be abejo mes esame šiek tiek tinginiai ir ieškome būdų, kaip visas dėstytojų duotas žinias supaprastinti ir jas panaudoti. „Moksliukui“ užduok klausimą kitaip ir jis tiesiog pasimes ir nežinos, kaip atsakyti, o pasiteisinimas bus paprasčiausias - „bet juk 2013 metų užduotyje buvo kitaip“.

Visi abiturientai ir jų mokytojai „kala“ viską pagal senesnių egzaminų užduotis, atrodytų, jei išlaikys 2010, 2011 ir kt. metų egzaminų užduotis, tai jie jau bus pasiruošę pasiekti tą išsvajotąjį šimtą, kuris, deja, yra aktualus tik jiems patiems, mokytojams ir tėvams, o visiems kitiems visiškai „dzin“, ar ten jis gavo šimtą, ar dešimt.

Aš tiesiog esu nustebęs, jog anglų kalbos ekspertė mokė abiturientus ir keikia NEC dėl galbūt prastesnių rezultatų, taigi vėl kaltas kažkas kitas... Anglų kalba yra viena lengviausių kalbų pasaulyje, nes turi kelias pagrindines taisykles ir viskas. Sutinku, jog valstybinio egzamino neišlaikysi, jei tavo žodynas nebus turtingas, tačiau jau šio dalyko neįmanoma „iškalti“, tiesiog reikia vartoti anglų kalbą, kalbėti ir t.t., čia ir pasirodo kiekvieno abituriento ar mokytojo išmonė, kaip praturtinti savo kalbos žodyną. Puikiausiai tinka BBC - ten tikrai aiškiai ir taisyklingai kalbama.

Tačiau mano šis rašinėlis labiau skirtas visuomenei, abiturientų tėvams. Tikiuosi, jog kada nors išauš ta dieną, kai abiturientai eis į egzaminus su šypsena, nes žinos, jog egzaminas - tai tiesiog žinių patikrinimas, kai jie kiekvieną dieną nesulauks priminimo, jog jie būtinai turi išlaikyti egzaminą, jog jie būtinai turi įstoti į universitetą, jog jie būtinai turi studijuoti teisę, mediciną ir t.t., nes to norime... Mes norime, kad mūsų vaikas gautu aukštąjį išsilavinimą, mes norime, jog mūsų vaikas išlaikytų egzaminus šimtuku ir t.t.

Todėl labai norėčiau palinkėti visiems abiturientams ir jų tėveliams kantrybės ir suvokimo, jog ne visiems lemta būti šaunuoliais, ne visiems reikia universiteto. Gal Jūs, tėveliai, varydami savo abiturientą „kalti“ visų žinių atimate iš Lietuvos geriausią virėją, stalių, milžiniško verslo įkūrėją, santechniką... Juk ne visi nori studijuoti. Jūs geriau paklauskit, ko Jūsų vaikas iš tikrųjų nori, o ne Jūs...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!