Emigracijoje yra pliusų ir minusų, tavo sėkmė priklauso nuo aplinkybių. Atvykus į svetimą šalį egzistuoja ir tautinė diskriminacija, ir nelygybė - visko čia pilna. Tenka arba susitaikyti su tuo, arba grįžti ten, iš kur esi atvykęs.
Aš čia jau dešimt metų, žinau, kad grįžti nebegaliu - nerasiu darbo, nes man daugiau nei penkiasdešimt metų, o tai daro savą įtaką. Ką gi – taip ir tempi tą emigracijos lemtį ant pavargusių pečių, pasiguodi, kad yra ką valgyti, galą su galu suduri ir tiek.
Man emigracija nebuvo svajonė ar pramoga, tiesiog buvau priversta tai padaryti. Emigracija buvo problemų sprendimo būdas, kad vaikai, likę Lietuvoje, nebadautų. Kaltinu tėvynę, nes tapusi našle buvau palikta likimo valiai, nei aš, nei mano vaikai niekam nerūpėjo. Svetima buvau Lietuvai, svetima ir Anglijai, tik čia galiu išgyventi – toks ir skirtumas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI skaitytojai dalijosi ne viena istorija apie tai, kaip jiems sekasi gyventi emigracijoje – buvo ir tokių, kurie džiūgauja, ir tokių, kurie svetimą šalį keikia.
„Manimi tikėjo tik tėvai. Išvykau su 40 svarų kišenėje, ir tūkstančio litų skola tetulytei už lėktuvo bilietus...“, - rašė DELFI skaitytoja Saulė, kuriai gyvenimas užsienio šalyje susiklostė sėkimingai. Pradėjusi nuo nulio, daug dirbusi ji sako gavusi ir diplomą viename geriausių universitetų Airijoje, ir aplankiusi tolimiausius pasaulio kampelius.
Tuo metu DELFI skaitytojai Linai gyvenimas viename populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – Londone mieste – mielas nepasirodė. „Labai ir net labai stipriai pribrendo laikas grįžti namo. Esu jauna, pozityvi ir versli. Noriu daryti gera savo šavo šaliai, jaunai Lietuvos valstybei, kuri po 23 nepriklausomybės metų vis dar kenčia nuo senų sovietinių pažiūrų politikų ir korumpuotų valdininkų“, - rašo ji. Pavargusi kęsti nuolatinę tautinę diskriminaciją, nelygybę uždarbio klausimu ji panoro grįžti namo.
Teiraujamės Jūsų – papasakokite savo ar artimų žmonių istoriją: ar ji primena filmą ar košmarą, po kurio džiaugiatės vėl atsikėlę savo lovoje? Į kurią pusę pasikeitę gyvenimas išvykus? O gal jau grįžote ir niekada tėvynės žemės nebeplanuojate palikti?
Dalinkitės savo mintimis ir patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis“
Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi: