Ne viena istorija pasakoja, kaip mažasis bendrauja su mirusiais artimaisiais, kaip prisimena praėjusį savo gyvenimą. Sakoma, kad toks talentas įgimtas, tačiau jei nėra lavinamas, sulaukus penkerių metų dingsta.
Dažniausia mažųjų sandūra su kitu pasauliu pasireiškia dvasių matymu. Įprastai vaikai bendrauja su neseniai mirusių artimųjų vėlėmis. Suaugusiesiems tai atrodo kaip fantazija ir nenoras suprasti, kad brangaus žmogaus nebebus šalia.
Toks negebėjimas įsileisti neįprastos informacijos lemia, kad kito pasaulio vartai dažniausiai atsiveria mažiesiems. Vaikai neturi išankstinės nuomonės, mažai ką suvokia apie juos supantį pasaulį, nežino, kas yra tikra, o kas ne, ko reikia bijoti, o kuo pasitikėti. Tai tarsi tuščias lapas, laukiantis, kol jį kas nors užpildys.
Bendravimą su mirusiuoju vaikas gali laikyti tokiu pat normaliu reiškiniu kaip ir bendravimą su tėvais. Jeigu dvasią pamato suaugęs žmogus, jis bando save įtikinti, kad jam tiesiog pasivaideno. Tačiau vaikas atvirai priima jam teikiamą informaciją. Jeigu vėlė su mažuoju šeimos nariu elgiasi draugiškai, jis jos nebijo, nes supranta, kad svečias iš pomirtinio pasaulio nėra dažnas ir įprastas reiškinys.
Mažyliui augant kito pasaulio gyventojai lankosi vis rečiau, kol galų gale vaikas visiškai nebendrauja su anapusine erdve. Tai nutinka dėl auklėjimo, sukurtų visuomenės stereotipų ir aplinkinių požiūrio. Mažasis jau ima suprasti, kas – normalu, ir kas ne. Visa „nenormali“ informacija nebepriimama. Prieš ūgtelėjusį vaiką gali stovėti ta pati dvasia, bet jis jos nematys lyg būtų užmerkęs akis.
Tai įdomu
Mirusiųjų pasaulio gyventojai gali pasireikšti keliomis formomis: vaizdu, garsu, kvapu, lytėjimu, skoniu.
Manoma, jog vienas ženklų, rodančių šalia esančią dvasią, yra staigus aplinkos temperatūros pokytis. Ji gali nukristi net keliolika laipsnių.
Kitas pomirtinio pasaulio svečiavimosi namuose ženklas – sutrikusi elektrinių prietaisų veikla.
Dauguma dvasių pasirodo apsirengusios prieš mirtį vilkėtais drabužiais.
Sakoma, kad piktosios dvasios dažniausiai apsigyvena namuose, kuriuose dažni barniai, nes pastarosios minta neigiama energija.
Vaikams mirusieji gali pasirodyti net tada, kai jų kambaryje yra daugiau, o suaugusiesiems – kai jie būna vieni.
Vaiduokliai gali bijoti kitų šmėklų. Taip nutinka, kai išėjęs į amžiną gyvenimą žmogus nesuvokia, kad yra miręs.
