HYUNDAI Sante Fe į šią rinką įlindo paskutinis. Tiksliau, beveik drauge su savo pusbroliu KIA Sorento. Giminystės ryšiai juos sieja dėka vieno šeimininko, kuris valdo ir vieną, ir kitą gamyklą, kartais skirdamas tai vienai, tai kitai markei daugiau dėmesio. Šįsyk ir bus įdomu pažiūrėti, kuris vaikas yra labiau pamylėtas, o kuris – labiau nuskriaustas.

Debiutavusį Santa Fe išsyk labai smalsiai apžiūrinėjome, o Sorento mums pasirodė jau kažkur matytas, lyg tai būtų ne šimtaprocentinė naujiena, o tik atnaujinta versija. Sorento įgijo savo mažesniojo populiaraus brolio Sportage bruožų. Tačiau tik vizualiai. Iš tikrųjų Sorento liko toks pats didelis ir gana nerangus visureigis, koks buvo iki tol. Bent toks įspūdis susidaro vairuojant šią mašiną po kitų dviejų varžovų. Jis svyruoja, krypuoja posūkiuose, stoja lėčiau už kitus, ne toks manevringas, juo važiuodamas toliau važiuodamas labiau pavargsti. Tad, prieš sėsdamas prie šio automobilio vairo, turi savyje perjungti lėtesnę pavarą, važiuoti visureigio, o ne lengvojo automobilio režimu. Tačiau išvažiavęs į bekelę Sorento gali daugelį savo varžovų „pastatyti į vietą“. Nors tai nerėminis visureigis, kaip ir kiti du jo varžovai.

Sorento salone nesijauti taip gerai, kaip kitų dviejų varžovų. Čia vairuotojo vieta yra kur kas kuklesnė ir labiau darbinė nei poilsio. Visureigis įrengtas gana spartietiškai, panaudotos vidutinio lygio medžiagos. Ribotos sėdynės ir vairo reguliavimo galimybės neleidžia pamiršti, kad esi prie visureigio vairo.

HYUNDAI Santa Fe, atrodo, turėtų būti identiškas automobilis, tačiau taip nėra. Skiriasi ne tik jų dizainas, bet ir važiavimo savybės. Santa Fe yra kur kas artimesnis lengvajam automobiliui nei Sorento. Jį vairuoji taip pat lengvai, kaip ir mažesniuosius „suvus“. Važiuodamas šia mašina nejauti jos gana nemenko svorio (1 900 kilogramų). Posūkiuose ji stabiliai laikosi „įsikibusi“ kelio, o stabdymo kelias yra toks pat prognozuojamas, kaip ir šios giminės sedano HYUNDAI i40. Šio visureigio salone jautiesi taip pat jaukiai kaip ir lengvojo automobilio. Medžiagos yra ne ką prastesnės už minėtojo i40, salono dizainas įdomus, gal kiek rytietiškas.

Santa Fe progresuoja su kiekvienu modeliu. Lietuvos keliais jau važinėja dvi šio modelio kartos. Antroji pirmąją aplenkė milžinišku atstumu. Ne ką menkesnį šuolį padarė ir ši, trečioji karta. Antroji karta itin populiari naudotų automobilių rinkoje ir puikiai išsaugo vertę. Mat šie automobiliai pelnė kantrių darbštuolėlių vardą.

Trečioji karta antrąją pralenkė ne tik techniniu progresu, bet ir komfortu. Žinoma, gaila, kad išvydome ne tik kokybinį, bet ir piniginį šuolį. Naujasis visureigis pabrango daugiau kaip 20 000 litų. Antrosios kartos mašiną buvo galima nusipirkti už 90–100 tūkst., o dabartinė kainuoja nuo 125 000 litų. Galima pasiguosti nebent tuo, kad šio modelio pabrangimas – toli gražu ne unikalus atvejis. Šiais laikais dažno populiaraus modelio kaina su kiekvienu modeliu šauna aukštyn (BMW X5).

Arijas

VOLKSWAGEN Touareg pasirinkome kaip atskaitos tašką. Tai gerą vardą turintis, į prestižinių automobilių grupę besibraunantis visureigis. Iš visų prabangiausiai įrengtas. Iš visų brangiausiai kainuojantis. Dėl to ir norėjome sužinoti, ar pusbroliai iš Pietų Korėjos jau pasiekė vokiškus standartus? Ar gali jie rungtis su „ariju“? Klausimas – ne iš piršto laužtas, mat net patys „Volkswagen“ strategai pagrindiniais ateities varžovais laiko „Hyundai“ ir „Kia“.

Persėdus iš korėjietiškų automobilių į vokišką, apgaubia jauki atmosfera. Salono medžiagos – geriausios iš visų, rafinuotas dizainas, puikus stilius, aukščiausia medžiagų ir surinkimo kokybė.

Transmisija yra „suręsta“ iš 3 litrų turbodyzelinio variklio ir DSG automatinės pavarų dėžės. Vienas su kita dera puikiai. 245 AG leidžia komfortiškai jaustis bet kokioje situacijoje: lenkiant, kylant į kalną, pajudant iš vietos. Degalų sąnaudos neerzina. Smagiau važiuojant pakanka 10 litrų, o nusiraminus ir pasukus į ramų užmiesčio kelią borto kompiuteris rodo 8 litrus. Aukštam ir sunkiam (2 200 kg) visureigiui tai nėra daug. Kita vertus, mašina subalansuota taip, kad nejauti nei jos svorio, nei gana aukšto svorio centro. Vingiuotame užmiesčio kelyje gali spausti akceleratorių negalvodamas apie staigius posūkius, kelio nelygumus – prie vairo jautiesi saugus, nes mašiną bet kada suvaldysi, sustabdysi. Variklis teikia didelį malonumą – didelis sukimo momentas leidžia jaustis pajėgiu bet kurioje situacijoje. Smagiai nuteikia ir sodrus, agresyvus variklio garsas.

HYUNDAI Santa Fe kovojo su 2,2 litro turbodyzeliniu varikliu. Agregatas – vertas pagyrimo. Palyginti nedidelė kubatūra suderina du vairuotojui įdomiausius dalykus – ekonomiškumą ir dinamiškumą. Ramiai važiuojant užmiesčio keliu pakanka 8 litrų. Mieste sąnaudos pakyla iki 9–9,5 litro. 197 AG leidžia smagiai startuoti net ir su automatine pavarų dėže. Sante Fe pirkėjas gali rinktis tik... vieną variklį. Taip pat kaip ir Sorento. Korėjietiški pusbroliai turi vieną ir tą patį agregatą. Jis – geras, efektyvus, gana ekonomiškas, bet tik vienas, nėra jokios pasirinkimo teisės.

Vokiečiai visada linkę pasiūlyti daugiau. Touareg siūlo keturias versijas. Pati pigiausia ir populiariausia – 3 litrų turbodyzelinis agregatas. Daugelis mašinų parduodama su juo. Jis patenkina net ir išrankaus kliento poreikius – dinamiškumas plius ekonomija. Šio variklio galia 204 AG. Yra ir galingesnė mūsų bandyta versija su 245 AG.

Išrankesniems siūlomas V8 turbodyzelinis agregatas, kurio galia siekia 340 AG.

Pats prabangiausias pasirinkimas – hibridinė versija, kurios TSI variklio galia 333 AG, 46 AG prideda elektrinis motoras. Toks automobilis 100 km/h pasiekia tik per 6,5 sekundės ir vidutiniškai naudoja 8,2 litro benzino 100 kilometrų.

Taigi variklių srityje laimi „vokietis“ Touareg. Kaip ir visoje trikovėje. Korėjiečiai jau sugeba sukurti ir gražius, ir patikimus automobilius. Tačiau iki vokiško „premium“ lygio dar lieka vienas laiptelis. Antrąją vietą galiūnų trikovėje pelnė Santa Fe. Savo pusbrolį ji lenkia išorės ir vidaus dizainu, salono jaukumu ir geromis medžiagomis, sportiškesniu, labiau prognozuojamu valdymu. Tačiau, žinoma, skirtumai tarp šių dviejų pusbrolių yra neesminiai. Labiau skiriasi jų išorė nei vidus, nes po kėbulo skardomis – tie patys agregatai.

Kad ir kaip būtų, korėjietiški automobiliai žingsnis po žingsnio tobulėja, gražėja, tampa draugiškesni vairuotojui. Ir jeigu viskas taip vyks toliau, po 10 metų jie stos į lygią kovą su „vokiečiais“. Juk „Volkswagen“ strategai minėtus „korėjiečius“ laiko pagrindiniais varžovais ateityje.

Kainos

Kainų kovoje laimi „korėjiečiai“. Pigiausias Touareg kainuoja 147 725 litus, HYUNDAI Santa Fe – 119 990, o KIA Sorento – 122 900 litų. Skiriasi ir bazinių automobilių įranga, tačiau ne Touareg naudai. Korėjietiškų automobilių įrenga yra gausesnė. Pardavėjai teigia, kad nė vienas pirkėjas dar nėra nupirkęs bazinio modelio, visi renkasi papildomą įrangą ir už automobilį moka bent jau 20 000 litų brangiau nei jo bazinė kaina.

VOLKSWAGEN Touareg

Įvertinimas: 9 iš 10; labai rekomenduojame

+ Patrauklus klasikinis dizainas. Solidžiai ir patogiai įrengtas salonas. Lengvas valdymas.
– Kaina.

HYUNDAI Sante Fe

Įvertinimas: 8 iš 10; rekomenduojame

+ Modernus dizainas. Solidus salonas. Efektyvus variklis.
– Nėra variklių pasirinkimo. Nesinori už naują modelį mokėti 25 000 litų daugiau.

KIA Sorento

Įvertinimas: 7 iš 10; rekomenduojame

+ Solidus, komfortiškas važiavimas.
– Nuo varžovų atsilieka salono medžiagomis, valdymo savybėmis.