JK Nepriklausomybės partija, kuriai vadovauja charizmatiškasis Nigelis Farage‘as į naująjį Europos Parlamentą (EP) išsiųs 24 savo atstovus, tuo tarpu JK valdančioji Konservatorių partija, kuriai vadovauja D. Cameronas, laimėjo tik 19 vietų EP.
Prancūzijoje situacija dar dramatiškesnė: ultradešiniųjų Nacionalinis frontas su Marine Le Pen priešakyje laimėjo 24 EP vietas, o tai 11 mandatų daugiau nei atiteko valdantiesiems socialistams. Šiuo metu Londonas ir Paryžius ieško politinių atsakymų, galinčių paaiškinti šią triuškinančią euroskeptikų pergalę, rašo DW.
Skirtingos versijos dėl to paties pavojaus
„Europai reikia pokyčių“, - įsitikinęs D. Cameronas. Konservatorių nuomone, pokyčiai reiškia tai, jog ES turėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tenka pripažinti, kad Briuselis tapo pernelyg įtakingas ir nurodinėjantis. Anot D. Camerono, ES turėtų dalyvauti tik ten, kur tai yra būtina, o tai reiškia, kad ES dalyvavimo reikia daug mažiau nei anksčiau.
D. Camerono programos įgyvendinimui reikia sąjungininkų ir užtarėjų, pageidautina, kad jie atsirastų EK. Net jei D. Cameronas gegužės 27 d. ES viršūnių susitikimo metu nebuvo linkęs atvirai to sakyti, jis nenori, kad už glaudesnę ES pasisakantis Jeanas Claude‘as Junckeris taptų naujuoju EK pirmininku. „Mums reikia vadovų, kurie dirbtų atviros, konkurencingos ir lanksčios ES naudai, o ne gręžtųsi į praeitį“, - įsitikinęs jis.
Tačiau D. Cameronas nėra vienintelis, teigiantis, jog reikia pokyčių, ekonomikos augimo bei naujų darbo vietų. F. Hollande‘as tam pritaria, tačiau jis mato būsimo EK pirmininko darbą visai kitaip nei D. Cameronas.
D. Cameronas linkęs pasitikėti rinkos galiomis, tuo tarpu F. Hollande‘as nori apsaugoti savo šalį nuo jų: „Noriu, kad EK pirmininkas telktų dėmesį į ekonomikos augimą, darbo vietas, energetiką bei didesnį saugumą.“
Visi nori didesnio ekonomikos augimo, tačiau kaip tai pasiekti?
Ultradešinieji Prancūzijos populistai laimėjo ES rinkimus deklaruodami globalizacijos ir ES pasmerkimą bei pasisakydami už grįžimą prie suverenaus valstybingumo. Tačiau F. Hollande‘as nenori ES įtakos sumažinimo, jis pageidauja, kad ES prisiimtų didesnę atsakomybę už Prancūzijos problemų sprendimą.
„Kas ketvirtas Prancūzijos gyventojas balsavo už ultradešiniuosius, o tai jau problema. Tai ne tik Prancūzijos, tačiau taip pat ir visos ES problema“, - patikino F. Hollande‘as. Būtent todėl jis pageidauja, kad ES judėtų nauja didesnio ekonomikos augimo kryptimi.
Po gegužės 27 d. įvykusio ES viršūnių susitikimo netapo aiškiau, kaip ši naujoji iniciatyva dėl didesnio ekonomikos augimo atrodys bei kaip ji bus finansuojama.
Ar A. Merkel atliks tarpininkės vaidmenį?
Prancūzija ir JK laikosi skirtingų pozicijų dėl to, kokios yra euroskeptikų populiarumo augimo šiose šalyse priežastys. Vokietijos kanclerei Angelai Merkel teks glaudžiai bendradarbiauti su šiomis valstybėmis bei tapti tarpininke.
Skirtingai nuo F. Hollande‘o ir D. Camerono, A. Merkel pavyko atsargiai apibrėžti savo poziciją dėl to, kas turėtų užimti EK pirmininko postą. Būdama Europos liaudies partijos nare, ji pareiškė, kad Jeanas Claude‘as Junckeris – daugiausiai šansų turintis kandidatas į EK pirmininko postą.