„Į Rytus ir Vakarus galima eksportuoti labai skirtingus dalykus. Jeigu Rytuose mes kalbame apie e-valdžios sprendimus, t.y. žinių, turėtų Lietuvoje, perkėlimą, tai Vakaruose aktualios yra paslaugos ir mažesnės sąnaudos“, - sako T. Milaknis.
Verslininkas sako, jog ruošiantis eksportuoti bet kuria kryptimi, verta pasižiūrėti, kurios valstybės yra arčiau ir geriau pažįstamos.
„Mes žiūrėjome, ką ir kur galime eksportuoti, jau kelerius metus dirbome Rytuose, tiesą sakant, pernai nedaug trūko, kad įsteigtume filialą Ašchabade, Turkmėnijos sostinėje, bet negavome leidimo – ten viskas reguliuojama valstybės“, - įspūdžiais dalijasi T. Milaknis.
Anot jo, įmonė Turkmėnijoje mėgino įsitvirtinti keletą metų, lankė parodas, dalyvavo susitikimuose.
„Nepasakyčiau, kad mums pavyko įsitvirtinti Rytų rinkose, nors mus perspėjo, kad reikės laukti, bet kad tiek ilgai, negalvojome. Pastebėjome, kad rytiečiams labai svarbus santykis: sako, atvažiuokite į parodą, atvažiuojame, tada siūlo atvažiuoti kitais metais, kad pamatytų, jog mes rimtai kalbame, - prisimena T. Milaknis. - Taip ir buvo, gavome vieną projektą, atvažiavome kitais metais į parodą. Tada mus įvertino kaip nuoseklius, patikimus.“
Visgi grupės vadovas atkreipia dėmesį, jog santykiais pagrįsta verslo kultūra kelia ir nesklandumų: pirmiausia, jei užmezgami ryšiai, o rytiečiai labiau mėgsta asmeninius santykius, sudėtinga bendradarbiauti toliau, kai keičiasi atsakingi pareigūnai.
„Tose rinkose kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnija, Ukraina mes dirbame keletą metų, bet jos yra pakankamai nestabilios ir matome, kaip per vieną dieną situacija gali pasikeisti“ - teigia T. Milaknis.
Pasak jo, pavyzdžių toli ieškoti nereikia: užsakymai gali išnykti dėl neramumų Ukrainoje, nuolat Kazachstane keičiamų vadovų ir kitų priežasčių.
„Pavyzdžiui, pernai mes dalyvavome Ukrainos finansų ministerijos konkurse ir panašu, kad dabar projekto perspektyva – neaiški, jis yra sustojęs, nors pakankamai daug į jį investavome, - pasakoja T. Milaknis. - Būna, kad projektai „nuplaukia“, būna, kad nesupranti, kas darosi. Esame pateikę pasiūlymus Turkmėnijoje rugsėjį, nieko negirdėjome gal pusę metų, o dabar sužinojome, kad pinigų numatyta ir projektas turėtų pajudėti.“
Tačiau net ir laimėjus projektą tokioje šalyje kaip Turkmėnija, patiriama nesklandumų. Anot T. Milaknio, vienas jų - įmonėms sudėtinga į JAV dolerius konvertuoti gaunamas lėšas.
„Bet dirbti įdomu: tokios šalys turtingos žaliavomis, supranta modernizavimą, turi progresyvių idėjų, kurios kartais lenkia ir mūsų mąstymą“, - apibendrina jis.
Kuo Rytų šalys pranašesnės už Lietuvą
„Kai valdžioje yra mažiau diskusijų, mažiau partijų, privalumu yra tai, kad spendimai priimami sparčiau, o projektai nesustoja 10-iai metų, nes tęsiasi teismai“, - ironizuoja T. Milaknis.
Jis sako, jog Rytuose rečiau pasitaiko ydinga praktika, kai pradinė IT investicinio projekto kaina neatitinka galutinės kainos.
„Kai ateina europiniai pinigai konsultantai parašo specifikacijų pagal kurias buvęs „dviejų aukštų gyvenamas namas“ tampa „dviejų aukštu gyvenamu namu su šiltnamiu, baseinu, kondicionavimo sistema bei ir auksinėmis rankenomis“ - sunku rasti, kas gali tokį projektą įgyvendinti. Vėliau dar plūsta įvairiausių pakeitimų, tad projekto valdymo dalis tiek iš kliento, tiek iš IT bendrovių pusės Lietuvoje dar yra viena silpnesnių sričių“, - sako „Alna Group“ vadovas.
Pasak jo, tokios valstybės kaip Gruzija ir Moldova šioje srityje yra toliau pažengusios, nes projektams užtikrina didesnį finansavimą ir pasirūpina, kad užsakymai būtų tiksliai suderinti.
„Jos per 2-3 metus tiek padaro, kad mes iš Lietuvos atvažiuojame ir žiūrime: jie visko turi, o kai kur – mus ir aplenkę“, - sako T. Milaknis.
Kalbėdamas apie kaimynines valstybes, grupės vadovas teigia pastebėjęs, jog lietuviai ir estai, taip pat latviai ir lenkai turi verslo kultūros panašumų. Artimi mentalitetu Lietuvos verslininkams yra ir danai. Dėl to įmonė ėmėsi plėtros Danijoje, o iš jos – ir Skandinavijoje.
Dabar „Alna“ grupė pasamdė tris vadovus danus, atidarė savo atstovybę Danijos sostinėje Kopenhagoje.
