Gamtininkas Selemonas Paltanavičius įsitikinęs, kad būtent bebrai yra ne tik genialūs architektai, bet ir melioracijos suniokoto Lietuvos kraštovaizdžio gydytojai. Žolėdžiai graužikai sukuria užuovėją ne tik retoms paukščių, bet ir žuvų rūšims.
„Gamtininkai bebrus labai vertina. Ši rūšis ypač pažeistame kraštovaizdyje, o tokio, dėl sausinamosios melioracijos, turime pakankamai. Po šešiasdešimtųjų, o Suvalkijoje jau po trisdešimt penktųjų, daugelis upelių ištiesinta, miškai nusausinti, pažeistos šlapynės, o kai kur ir visai sunaikinti vandens telkiniai. Bebrai sukuria vandens telkinėlius. Juose beregint įsikuria ir neršia daug varliagyvi, viena rečiausių žuvų rūšis – vijūnai. Juos tokios sąlygos tenkina“ – kalbėjo gamtininkas.
S. Paltanavičius neužsikirsdamas vardijo ir paukščius, kurių nebaido bebrų kaimynystė. Vietas perėjimui randa antys, gervės, vištelės, švygždos, ilgasnapės vištelės, nemažai žvirblinių paukščių rūšių, o jei bebrai sukuria pakankamo dydžio tvenkinį, tai pasirodo ir antys klykuolės.
„Bebrai savaime jie yra lyg mažo ekologinio komplekso kūrėjai, nešėjai“, – sakė S. Paltanavičius.
Visgi, bebrai ilgai vienoje vietoje neužsistovi. Prasideda sukcesija – per kiek laiko bebrai sukuria sąlygas meldams, krūmams suvešėti, dėl kurių patys turi pasitraukti iš savo teritorijų.
„Vienur po penkerių, o kitur po aštuonerių ar dešimties metų tie vandens telkiniai apauga krūmais, suveša nendrės, atviro vandens telkinėliai sumažėja ir antys su bebrais išsikrausto, nors niekas jų ir nemedžioja. Tada visa ta biologinė įvairovė persikelia kitur. Bet praeina keletas metų ir toje vietoje nustoja augti nendrės ir bebrai grįžta“, – sakė gamtininkas.
Anot jo, bebras nesavanaudiškai prisideda prie natūralių gamtos procesų, dėl kurių gamta tik išlošia.
„Tai yra labai gamtiška. Gamta būtent ir gyva tais svyravimais ir cikliškumais, tai bebras yra kaip tik tokio cikliškumo palaikytojas ir gamtoje jo vaidmuo yra labai svarbus. Toks yra svarbiausias jo indėlis į kitų rūšių gerovę“
Kasmet sumedžiojama 20 000 bebrų
Bebrai, kadaise, nepaisant kunigaikščių Lietuvos Statute įtvirtintos bebrų apsaugos, buvo išnykę. Panašu, kad šiandien jie patiria aukso amžių. Sumažėjus natūralių varžovų, gan sėkmingai kovojant su brakonieriais, bebrų populiacija išaugo nemažai. Dienos metu jų galima išvysti net Vilniaus centre, o kai kurių gamtininkai jų priskaičiuoja iki 100 000.
Visgi, S. Paltanavičius tokius skaičius vadina perdėtais.
„Informacija, kad jų yra pikas yra pasenusi. Reiktų žinoti, kad jų tiek buvo prieš penkerius-šešerius metus. Bebrai dabar medžiojami aktyviai ir kasmet jų virš 20 000 sumedžiojama. Priimti teisės aktai, leidžiantys ardyti bebrų užtvankas ir ūkininkai savo žemėse gali reguliuoti jų populiacijas ,jei gresia pasėlių, pievų ir dirvų užtvindymas, kitais būdais. Ne tik medžioklė gali veikti, bet ir išvarymas. Populiacija stabilizuojasi“, – sakė gamtininkas.
Net ir didžiulis sumedžiojamų gyvūnų skaičius nėra pagrindinis veiksnys, kuris kontroliuoja bebrų populiaciją. Anot S. Paltanavičiaus, gamta pati pasirūpina, kad bebrų neatsirastų per daug.
„Žmonės susireikšmina. Žmonės galvoja, kad tik jie gali daryti įtaką medžiodami. Mes esame net ne pagalbinis, o tik neženklus veiksnys. Kai atsiranda perteklius,iš karto įsijungia ekologiniai veiksniai. Pagrindinis yra ligos ir parazitai. Gamta neleidžia atsirasti disproporcijai ir pati sureguliuoja savo reikalus“, – sakė gamtininkas.
Faktai apie bebrus
Bebrai yra stulbinantys gyvūnai, o jų gyvenimo įpročiai įmantrūs ir kartais žavi.
Bebrai gali praleisti 15 minučių po vandeniu nekvėpuodami, o antrieji, skaidrūs akių vokai, veikia kaip akiniai.
Iš visų gyvūnų pasaulyje už bebrus tik žmogus gali labiau manipuliuoti savo gyvenama aplinka.
Viduramžiais Europoje bebras buvo laikomas žuvimi. Taip atsitiko dėl didžiulės bažnyčios įtakos ir labai dažnų alinančių pasninkų, tačiau niekur nedingusio kilmingųjų ir dvasininkų apetito mėsai. Dar septynioliktame amžiuje Sorbonos universiteto dvasininkai skelbė, kad bebrai yra žuvys.
Bebrai yra monogamiški gyvūnai.
Ne tik skruzdės, bitės ir studentai sesijos metu dirba naktimis. Bebrai nesustojo ręsti savo namų naktį.
Bebrų dantys nenustoja augti visą gyvenimą ir tik nuolatinis medienos graužimas leidžia dantis išlaikyti normalaus dydžio.
Atsikišę bebrų dantys ne tik jiems suteikia žavesio, bet ir leidžia dirbti po vandeniu neprigeriant.
Praėjusiais metais Baltarusijoje bebras užpuolė ir mirtinai sužalojo jį nufotografuoti bandžiusį žveją.
Bebrai yra svetingi. Yra užfiksuotų faktų, kai šie gyvūnai savo užtvankose leidžia glaustis ondatroms, kurios savo mitybine baze panašios, tačiau savo būstų nesugeba įrengti.