Kelionėje galima tikrai puikiai pailsėti, jei tik kelionė gerai suplanuota, o kelionės dalyviai – tinkamai pasirengę. Tad šią vasarą V. Kandrotas, visai neseniai išleidęs kelionių žinyną šeimai „Po Lietuvą su šeima“ kviečia išbandyti kelionių maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos aplankant Ariogalą, Raseinius, Bijotus ir Radailius.
Važiuojant iš Kauno į Klaipėdą (arba iš Klaipėdos į Kauną) A1 autostrada, kelionė gali būti labai įdomi: tereikia nepabijoti karts nuo karto išklysti iš pagrindinio kelio. Atrasime mūsų laukiančius gamtos bei kultūros lobius. Nebūtina visų objektų aplankyti iš karto, pasilikime po 1–2 šalia esančias vietoves kaskart, kai važiuosime į pajūrį ar namo.
Keliaujant iš Kauno Klaipėdos link, pirmasis dėmesio vertas objektas – visai šalia: išvažiuodami iš Kauno, ties Vakarinio aplinkkelio mazgu, pažvelkime į kairę ir pamatysime čia stūksantį Kauno IX forto memorialą ir forto įtvirtinimų kompleksą. 1903–1911 metais pastatytas fortas atliko gynybinio objekto funkciją, tačiau jau 1924 m. buvo paverstas sunkiųjų darbų kalėjimu, nuo 1940 m. čia buvo kalinami politiniai kaliniai.
Vokiečių okupacijos metais IX fortas tapo mirties stovykla: čia buvo pralietas daugiau nei 50 tūkst. žmonių kraujas. Nuo 1958 m. čia įkurtas respublikinės reikšmės Kauno IX forto muziejus, kuriame pasakojama Kauno tvirtovės istorija, pateikiama žinių apie pasaulinius karus, holokaustą, nacistinę ir sovietinę okupacijas. Galima aplankyti forto požemius, pamatyti išlikusias kalėjimo kameras, pabūklų slėptuves ir kitus autentiškus eksponatus.
Žalgirio mūšio memorialinis parkas
Toliau vykime Babtų link, juos pravažiavę, iš greitkelio išsukime į kelią Kėdainių link, kur bus ženklas „Žalgirio parkas 0,3“. 1990 m., minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, ties Cinkiškių kaimu, prie autostrados Kaunas–Klaipėda, įkurtas Žalgirio mūšio memorialinis parkas Kryžiuočių ordino sutriuškinimui atminti.
Žalgirio mūšio karžygius primena koplytstulpiai ir stogastulpiai. Taip pat parke pasodinta daugiau nei 1000 medelių. Pušys parke susodintos taip, kad skrendant lėktuvu matytųsi žodis „Žalgiris“ ir tekančios saulės spinduliai.
Kita stotelė – Ariogala, miestas, esantis visai šalia A1 autostrados. Už Ariogalos, prie senojo Žemaičių plento, šlaite boluoja Gedimino stulpai. Nuo XIV a. pabaigos Gediminaičių ir Jogailaičių giminės atstovai naudojo Gedimino stulpus kaip vieną iš Lietuvos valstybingumo simbolių.
Šis simbolis buvo naudotas ir senosiose Lietuvos monetose. 1937 m., tiesiant Žemaičių plentą, buvo nulieti betoniniai Gedimino stulpai. Rusų okupacijos metais stulpus buvo mėginama sunaikinti, tačiau nesėkmingai, tad paminklas buvo tiesiog užpiltas žemėmis. 1989 m. Gedimino stulpai buvo atstatyti.
Skulptūra „Žemaitis“
Toliau keliaukime į Raseinius. Atvykę pasivaikščiokime po centrinę miesto dalį, stabtelėkime prie centrinėje aikštėje stovinčios „Žemaičio“ skulptūros – miesto simbolio. Skulptoriaus Vinco Grybo sukurta ir 1934 m. atidengta skulptūra „Žemaitis“ vaizduoja tikrą žemaitį: tvirtą vyrą, sutramdžiusį mešką ir ryžtingai žengiantį pirmyn. Kuriant skulptūrą buvo norima pagerbti tautinio atgimimo ir kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvius.
Raseinių krašto istorijos muziejus
Raseiniuose apžiūrėkime V. Kudirkos gatvėje esantį senojo pašto pastatą, kurį puošia įstabūs bareljefai ir užsukime į Raseinių krašto istorijos muziejų. Muziejus įkurtas buvusiuose arešto namuose, kuriuose seniau buvo kalinami komunistinių pažiūrų nepilnamečiai iš visos Lietuvos.
Pagal vokiečių architektų projektą statytą kompleksą sudarė dviaukštis kalėjimo pastatas ir dviejų flygelių administracinis-ūkinis pastatas. Šalia glaudėsi namelis, skirtas kalėjimo tarnautojams. 1952 m., likvidavus kalėjimą, pastatuose buvo įkurta profesinė technikos mokykla, o po kelių dešimtmečių centriniame arešto namų pastate buvo nuspręsta įrengti muziejų.
Apžiūrėdami muziejaus ekspozicijas, lankytojai turės galimybę susipažinti su Raseinių krašto istorija, liaudies menu, tradiciniais amatais. Muziejuje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, edukaciniai užsiėmimai.
Nieko nelaukę grįžkime į pagrindinį kelią ir traukime Bijotų kaimo link. Čia jau daugybę metų rymo istorijomis apipinti Dionizo Poškos Baubliai. Pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje 1812 m. įkūrė rašytojas, istorikas Dionizas Poška. Įkūrė jį ne bet kur, o tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene.
1824 m. Šalia pirmojo Baublio buvo pastatytas ir antrasis ąžuolo kamienas. Baublyje pats D. Poška mėgdavęs dirbti ir ilsėtis, tad neatsitiktinai būtent čia buvo sukaupti visi archeologiniai radiniai, istorinė ir etnografinė medžiaga, įkurta bibliotekėlė, kurią sudarė apie 200 knygų.
Po Dionizo Poškos mirties daugelis senienų pasklido po Lietuvą, taip norėjo pats jų rinkėjas. Ne kartą restauruoti Baubliai šiandien įsitaisę po stikliniais gaubtais.
Medvėgalis
Išvykdami iš nedidelio Bijotų kaimo, neskubėkime į autostradą ir pavažiuokime apie 25 km 197 keliu šiaurės vakarų kryptimi. Už Kaltinėnų miestelio rasime nuorodą į aukščiausią Žemaitijos regiono kalvą – Medvėgalį, vadinamą Medvėgalio piliakalniu.
Medvėgalis – žymiausia 234 m aukščio Žemaitijos kalva, priklausanti Medvėgalio archeologiniam kompleksui, kurį, be Medvėgalio, sudaro Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda.
Medvėgalio piliakalnis laikomas žymiausia tvirtove, gynusia Žemaitiją nuo kryžiuočių. Pirmą kartą Medvėgalio pilis Kryžiuočių kronikose minima 1316 metais. Užlipę ant Medvėgalio piliakalnio išvysime net 14 bažnyčių bokštus, daugybę greta esančių kalvų.
Dinozaurų parkas
Paskui grįžkime į A1 kelią ir dumkime Klaipėdos link. Dar kartą iš kelio išsuksime jau prieš pat uostamiestį, nes pamatyti dinozaurus, „gyvenančius“ Lietuvoje, tiesiog privalome. O jie patogiai įsitaisę Radailių kaime, Dinozaurų parke.
