Tačiau šiam siūlymui nepritarianti Laisvos visuomenės instituto vadovė Toma Bružaitė mano, kad, užuot skatinus kontraceptikų vartojimą ir abortus, pirmiausia reikia imtis kitų priemonių: „Kurkime sistemą, kur mergaitės galėtų rasti pagalbą. Tarkim, globos namus, pagalbininkus, kurie padėtų buityje. Yra tokių iniciatyvų – mums tereikia pasižvalgyti.“
Siūlomos priemonės padės ar tik pakenks?
Viena siūlymo iniciatorių O. Leiputė įsitikinusi, kad lytinis švietimas – apleista sritis, o jaunuolių iki 20 metų grupė labai pažeidžiama. „Jie, norėdami planuoti savo gyvenimą, neturi finansinių lėšų, pasirengimo. Jiems reikia priežiūros ir pagalbos, kad nebūtų neplanuotų nėštumų, sulaužytų gyvenimų ir t. t. Manome, kad ši pagalba tokio amžiaus jaunuoliams turėtų būti prieinama“, – sako Seimo narė.
Laisvos visuomenės instituto vadovė T. Bružaitė sutinka, kad lytiškumo sritis mokyklose šiek tiek apleista, bet nepritaria siūlomiems būdams: „Kontraceptinių priemonių prieinamumas ir abortų pasiūla tikrai neišspręs jaunimo lytinio elgesio problemų. Manau, kad tokios priemonės kaip tik didins rizikingą elgesį.“
Be to, kaip mano T. Bružaitė, tokios nemokamos priemonės ir mokyklose įgyvendinamos privalomos lytinio švietimo programos tik atskirtų vaikus nuo tėvų. „Mes kišamės į sritį, kuria pirmiausia turėtų rūpintis tėvai“, – primena ji.
Tačiau, O. Leiputės teigimu, pirmiausia kalba eina apie lytinį švietimą, papildomos priemonės – kitas etapas. „Tai ne noras skatinti abortus ir kontracepciją. Kalbama apie galimybę pasirinkti. Pirmiausia yra švietimas. Abortai – pasekmė. Viską turime daryti nuosaikiai. Jaunimui tai labai svarbu, – tikina ji. – Netgi pirmas vizitas pas ginekologą turėtų būti pas specialiai su paaugliais dirbti parengtą specialistą.“
Lėšų projektui įgyvendinti nėra
Paklausta, kiek tokiam projektui įgyvendinti reikėtų lėšų ir kokie būtų jų šaltiniai, Seimo narė pabrėžia, kad pagrindinis dalykas ir turtas yra jaunų žmonių sveikata, nors šis įstatymo projektas pradėtas rengti ir nepriimamas jau 18 metų. „Yra programų, kurios dabar finansuojamos, bet lėšos nėra išnaudojamos. Taigi peržiūrėti tas lėšas tikrai būtina ir, pradedant švietimu, baigiant priemonėmis, reikėtų daryti žingsnius į priekį“, – kalba ji.
Kadangi siūlomame projekte kalbama ne tik apie abortus ir kontracepciją, bet ir apie lytinį švietimą, T. Bružaitė akcentuoja, kad svarbu tinkamas pasirinkimas: „Šiandien mes renkamės, kaip tą lauką formuosime. Ar formuosime taip, kad žmogus bus valdomas instinktų ir sąmoningai nesirinks, o mes sukursime saugią aplinką, kur jis galės tą instinktą išreikšti, ar rinksimės kryptį, kur ugdysime jaunus žmones, kad jie galėtų save valdyti, sąmoningai rinktis nežalodami sveikatos ir savo gyvenimo abortu.“
T. Bružaitė mano, kad pirmiausia reikia stiprinti šeimas ir tėvų indėlį į vaikų gyvenimą, prireikus padėti tėvams lytinio švietimo srityje. Taip pat svarbu stiprinti sistemas, kurios siūlo realią pagalbą besilaukiančioms jaunoms mergaitėms, nes dažnai jų pasirinkimas menkas – abortas arba skurdas.
„Kurkime sistemą, kur mergaitės galėtų rasti pagalbą. Tarkim, globos namus, pagalbininkus, kurie padėtų buityje. Yra tokių iniciatyvų – mums tereikia pasižvalgyti. Ir ministerija galėtų pagelbėti: surinkti informaciją apie galimas pagalbos priemones, stiprinti jas, padėti formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į vaiką, nes šiandien kontraceptikų ir abortų siūlymai kuria neigiamą požiūrį į patį gimimą ir vaiką“, – kalba T. Bružaitė.
Daugiau problemų kaimo vietovėse
Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologės jaunesniosios mokslo darbuotojos Vaidos Tretjakovos teigimu, Lietuvoje tūkstančiui 15–19 metų amžiaus paauglių tenka 13,7 gimdymų. „Rodiklis nėra labai didelis, bet didesnis negu Vakarų Europoje: Švedijoje – 7 gimdymai, Prancūzijoje – 5, Austrijoje – 4, Norvegijoje – 8, Italijoje – 4, Nyderlanduose – 6“, – vardija ji.
Vis dėlto, pasak V. Tretjakovos, kaimo vietovėse paauglės gimdo dažniau: 2012 m. duomenimis, tūkstančiui 15–19 metų amžiaus paauglių teko18,4 gimdymų.
Sociologė įsitikinusi, kad šios problemos susijusios su lytiniu švietimo stoka, nes 2007 m. parengtoje programoje daugiau kalbama apie jaunuolių rengimą šeimai, santuokos svarbą ir pan., bet daug mažiau dėmesio skiriama, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, kontraceptinėms priemonėms.
„Gerai, kad tokia programa parengta, bet mokyklos nėra įpareigotos jos dėstyti. Tai daugiau rekomendacinio pobūdžio dalykas [...]. Tarkim, Prancūzijoje kiekviena pradinė ir vidurinė mokykla privalo tai daryti ir per kalendorinius ugdymo metus tomis temomis pravesti bent tris pamokas“, – sako V. Tretjakova.
