Lietuvos darbdaviams dažnai tenka sukti galvas, iš kur gauti reikalingų darbuotojų. Nors bedarbystė šalyje gana didelė, kai reikia rasti konkretų specialistą, kartais nėra iš ko pasirinkti. Profesinių mokyklų moksleiviai, būsimieji automechanikai, paprastai būna pakviesti pradėti dirbti iškart po atliktos praktikos.
„Kiekvienais metais mes į praktiką išsiunčiame apie du šimtus moksleivių ir beveik visi jie sulaukia darbo pasiūlymų. Ir net tuomet autoservisų savininkai sako, kad jiems vis dar negana“, - pasakoja Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė Elena Pelakauskienė.
Būtent pačių verslininkų iniciatyva šiemet ir gimė pirmasis konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas“. Jo organizatoriai, bendrovė „Inter Cars Lietuva“, sako taip norintys paskatinti jaunimą rinktis šią profesiją ir tapti tikrais profesionalais.
„Juk mes visi mokėmės mokyklose ir žinome, kaip viskas būna. Vienas mokinys mažiau gabus, bet labai darbštus. Kitas labai talentingas, bet šiek tiek pritingi. Mes tikime, kad tokie konkursai, kai jauni žmonės gauna galimybę dirbti su naujausia technika, varžosi dėl gerų prizų, didina jų motyvaciją. Dabar jie – mokiniai, bet jau netrukus jie dirbs autoservisuose ir jų rankose bus mūsų automobilių saugumas“, - sako bendrovės „Inter Cars Lietuva“ direktorius Artur Ilkevič.
Pirmajame konkurse „Geriausias jaunasis automechanikas“ varžėsi daugiau nei trys šimtai moksleivių. Pusfinalyje jų liko 58, iš kurių į finalą buvo atrinkti aštuoni, kuriems teko susirungti sprendžiant realias praktines užduotis. „Mes dažnai dirbame prie automobilių, mūsų neišgąsdins. Nuo mažens jais domiuosi“, - juokėsi vienas iš finalininkų Normantas Karpičius, prisipažindamas, kad visgi į finalą patekti nesitikėjo. Jis, kaip ir konkursą nugalėjęs jo bendramokslis T. Tunkis, tikino, kad svarbiausia jiems šiame konkurse buvo išbandyti save.
Profesinis mokymas populiarėja
Verslininkų kalbos apie tai, kad jiems trūksta žmonių, turinčių realių profesinių įgūdžių, atranda atgarsį. Praėjusiais metais į profesines mokyklas atėjo net 1441 studentas, jau turintis aukštąjį išsilavinimą. Prieš trejus metus šis skaičius siekė apytiksliai tris šimtus.
„Bendrojo ugdymo mokyklose vaikų skaičius drastiškai mažėja, o profesinio ugdymo - didėja. Tai rodo keletą dalykų. Pirmiausia, kad profesinis mokymas dabar suvokiamas kitaip nei buvo sovietmečiu, kai dažnas galvojo, kad tai kažkokios nevykėlių institucijos. Dabar profesinio mokymo įvaizdis sparčiai keičiasi. Žmonės mąsto blaiviau, pragmatiškiau, ieško būdų, kaip uždirbti sau ir savo šeimai. Juk geram meistrui darbo visada atsiras“, - sako Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius dr. Saulius Zybartas.
Pasak jo, šis konkursas – vienas iš sektinų pavyzdžių, kuriais reikėtų vadovautis ir kitų verslo sektorių atstovams. „Pastebime panašių iniciatyvų statybų, grožio sektoriuje. Norime jas visas suvienyti, galbūt net surengti nacionalinį čempionatą, kad vėliau mūsų moksleiviai galėtų dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, kaip, pavyzdžiui, „Euroskills“. Tai – vienas iš geriausių būdų moksleiviams iš arti susipažinti su savo būsima profesija“, - teigia dr. S. Zybartas.
Variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių profesinio mokymo metodinės komisijos pirmininkas Tadas Klevas sako, kad Lietuvos moksleiviai tarptautiniame konkurse gėdos tikrai nepadarytų.
„Teko dalyvauti ne viename Europos konkurse. Nors Lietuvoje jis organizuojamas pirmą kartą, matau, kad mūsų vaikinai niekuo nenusileidžia. Malonu žiūrėti, kad jie dirba taip, kaip realūs serviso darbuotojai, jau porą metų atliekantys praktiką“, - konkurso finalininkus giria T. Klevas.
Lietuviai – patys sau meistrai
Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos mokytojas Albinas Kairys juokiasi, kad Lietuvoje vis dar plačiai paplitusi nuomonė, kad kiekvienas vairuotojas gali pats susitaisyti automobilį: „Jei sugenda televizorius – visi kviečiasi meistrą. O štai jei automobilis – visi galvoja, kad patys žino geriausiai, kur bėda“.
Mokytojas apgailestauja, kad iš mokyklų geri specialistai dažnai pabėga dėl geresnio atlyginimo. Tiems, kurie lieka, tenka galvoti, kaip supažindinti mokinius su naujausia technika ir jos galimybėmis. Vienas iš būdų – tokie konkursai.
Konkurso organizatoriai, pasibaigus pirmajam bandymui, tikina, kad jis pavyko sėkmingai ir būtinai bus tęsiamas kitais metais.
