Vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų, tarsi bendraujant su žmonėmis mums reikėtų trečio asmens ar tiesiog netikros erdvės, kurioje galbūt jaučiamės saugūs.
Aš pati save tiek kartų buvau „pagavusi“, kai „pamečiau“ laiką, sustingau vienoje vietoje ir net nesiruošiau judinti nei vieno savo menkiausio raumens, net atsistoti iš apribotos mano, kedės, stalo ir kompiuterio erdvės. Jums taip nebūna?
Kad ir kaip moderniai ir „kietai“ skambėtų technologijos, mes tiesiog neturim teisės pamiršti žmogiškumo! Tad man kilo mintis sugalvoti ir užrašyti kelis būdus kaip atpratinti save nuo visų blizgančių ekranų.
Pirmasis: kai bus nuobodu ir neturėsi, ką veikti, prisiversk išeiti į lauką, pasisveikinti su kaimynu ar panašiai. Tai padaręs jau pasiekei pirmąjį bendravimo lygmenį.
Antrasis: kai baigei dieną darbe, universitete ar kur kitur, neik iškart namo! Arba grįžk namo, o tuomet griebk dviratį, draugą ar tą, ką turėsi po ranka, ir išeik į lauką ar pradėk lankyti kokį užsiėmimą. Nebūtinai mokamą. Tarkim, gali nueiti į šiuo metu vykstančius jogos užsiėmimus Vingio parke kiekvieną savaitę.
Trečiasis: ant telefono nugarėlės prisiklijuok lipduką, atkreipianti tavo dėmesį arba su žodžiais - „aš nesu dramblys vystykluose“. O tai reikštų, jog tu nebūsi nugrimzdęs į technologijų liūną, tu ieškosi tikros draugystės, tikrų draugų ir akimirkų. Tikiuosi, man pavyko nors vieną roboto sielą šiandien išlaisvinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!