Norint gauti viską viename, dažniausiai patariama kreiptis į dizainerį, kuris tave išklausys, pasiūlys keletą sprendimų, gal ir pakritikuos nelabai racionalius šeimininkų įgeidžius. Įmonės, gaminančios virtuvinius baldus, turi savus dizainerius, tik jie ne visada būna tinkamos kvalifikacijos arba paprasčiausiai turi per daug darbų ir į savo darbą žiūri atmestinai. Tiesa, yra dirbančių ir su užsidegimu, negailinčių nei laiko, nei pasiūlymų, tik kaina pas juos būna panaši į aukštai šviečiančias žvaigždes. Yra tokių įmonių, kurios nukopijuoja jau turimą projektą ir siūlo 100 litų pigiau. Tačiau aš ne apie tai.
Po galybės pokalbių ir vizitų per baldus gaminančias įmones, išsirinkome „Jaukaus Būsto Meistrą“. Jie mums pasiūlė daugmaž tai, ko mes norėjome, o kaina už tai buvo nei pati mažiausia, nei pati didžiausia iš visų gautų pasiūlymų. Pasirašėme sutartį, sumokėjome avansą - trečdalį virtuvinio komplekto vertės ir su smalsumu bei nerimu ėmėme laukti mūsų išsvajoto „virtuvinio“. Su užsakymu skubėjome, nes neužilgo turėjome kraustytis į naująjį būstą.
Linksmybės prasidėjo kiek anksčiau. Dėl tam tikrų priežasčių turėjome įsikelti į naująjį būstą anksčiau nei planavome. Kadangi taip nutiko, o baldų dar nėra, pradėjome teirautis, kaip ten sekasi su mūsų užsakymu. Buvome patikinti, kad viskas vyksta pagal grafiką ir turėtų tilpti į numatytą sutartyje laikotarpį. Pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, sulaukėme direktoriaus Pavelo skambučio. Direktorius išreiškė norą susitikti ir pakalbėti apie mūsų „virtuvinį“. Tokie skambučiai, kaip taisyklė, nieko gero nereiškia ir nusiteikėme išgirsti ne pačias maloniausias žinias. Pokalbis vystėsi gana nuspėjamai. Mus informavo, kad baldų laiku nespės padaryti, bet liko visai nedaug. Direktoriaus teigimu viskas yra padaryta, trūksta tik stalviršio ir rankenėlių, o dėl didelio užsakymų kiekio jie susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl jei mes dar įmokėtumėme trečdalį virtuvinio vertės, ši problema bematant bus išspręsta ir virtuvinį gausime su vos vienos savaitės pradelsimu. Kadangi jo mums verkiant reikėjo, mes šio klausimo toliau net ir nesvarstėme. Juk su mažais vaikais be virtuvinio komplekto visai ne kas. Kitą dieną atvežiau pinigus, sutarėme dieną ir laiką kada mums sumontuos ilgai lauktą virtuvinį.
Kadangi tą patį savaitgalį, kai turėjo montuoti baldus, turėjo būti žmonos gimtadienis, ji pasiėmė laisvadienį, kad darbininkai galėtų iš pat ryto darbuotis. Diena ir laikas buvo suderinti iš anksto, žmona pasiruošusi ir su nekantrumu laukė darbuotojų. Laikas bėgo, bet niekas nesirodė. Pradėjome nerimauti. Ėmiau skambinti direktoriui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Po pietų telefono signalas jau rodė normalų kvietimo signalą, bet ragelio niekas nekėlė. Visai prieš darbo pabaigą sulaukiau direktoriaus skambučio. Buvo girdėti nuostaba, kaip čia taip nutiko, kad niekas neatvažiavo. Jis pažadėjo tuoj pat viską išsiaiškinti ir perskambinti. Jau gerokai po 17 valandos sulaukiau ne direktoriaus, o darbų vadovo skambučio. Jo naujiena mus pribloškė. Jo teigimu, virtuvinis dar tik pradėtas dažyti ir tai, kad baldai nebus laiku pagaminti, direktorius žinojo dar prieš paimant iš mūsų kitą pinigų dalį, kurios pagal sutartį mes neprivalėjome mokėti (...).
Po tokių naujienų vėl skambinu direktoriui, o jis jau man ima aiškinti, kad baldų gamyba ne koks nors popierinis darbas, kur viską galima suplanuoti ir kad nesikabinėčiau prie žodžių. O žodinis susitarimas dėl baldų pristatymo ir surinkimo - tai ne mergaitės kvietimas į pasimatymą, nes tai gamyba ir visko gali nutikti. Pagrasinus nutraukti sutartį ir kreiptis į vartotojo teises ginančias instancijas, jis asiūlė pasiskaityti sutartį. Kadangi esu ne tas žmogus, kuris aklai pasirašinėja ant bet ko, sutartį prieš pasirašydamas perskaičiau ir konsultavausi su teisininku kaip kokiu atveju būtų galima pasielgti. Pati sutartis, tiesą sakant, „į vienus vartus“, bet susidūrus su rimta problema teismo keliu bylą laimėčiau.
Iškilus konfliktui, Pavelas į diskusijas nesileido ir nurodė kitą datą iki kurios prisiekė baldus pagaminti ir pristatyti. Taigi, buvo nurodyta nauja galutinė data ir laikas, kada meistrai, kurie pradėjo darytis jau nebe tokiais jaukiais, turės pristatyti baldus. Terminas buvo nurodytas iki Kalėdų.
Per tą laikotarpį iš „Jaukaus Būsto Meistro“ gavome dalį virtuvinio karkaso, kuris buvo išdėliotas po visą virtuvę ir dalį salono, keletą spintelių paviršių ir sąskaitą, kurią direktorius pareikalavo apmokėti. Jo teigimu, mes privalome vykdyti sutartį ir sumokėti likusią dalį pinigų. Pradėjus klausinėti darbininkų, kodėl jie viską palieka ir išvažiuoja nesurinkę, plius kiša mums sąskaitą, jie tik skėsčiojo rankomis ir sakė, kad taip liepė direktorius, o rinkti nieko negali, nes čia tik pusė detalių, o kada bus kita pusė jie nežinantys. Po tokio akibrokšto visai pasiutau. Darbuotojui paskambinus direktoriui, o man pradėjus reikšti pretenzijas, pinigų jau mokėti nebereikėjo.
Toliau sekė oficialūs teisiniai veiksmai. Išsiunčiau ponui Pavelui laišką su naujais sutarties įvykdymo terminais ir iš to sekančiomis pasekmėmis. Kaip ir tikėjausi nei skambučio, nei kokio nors atsakymo į registruotą laišką, nesulaukiau. Dieną po termino pabaigos, kuris buvo nurodytas laiške, pradėjau rinkti dokumentus teismui. Tą pačią dieną sulaukiau skambučio iš direktoriaus, kuris pasiūlė susitikti ir aptarti susiklosčiusią situaciją.
Po pokalbio, tą patį savaitgalį atvažiavo meistrai ir pradėjo rinkti virtuvinį. Kai pamačiau kokybę, mus su žmona vėl ištiko šokas. Dažyti paviršiai švelniai tariant buvo baisūs. Net nebūnant dideliu specialistu aiškiai matėsi dažų nubėgimai, dėmės, dulkės, trupantys dažai. Darbininkams buvo liepta susirinkti visus fasadus ir vežtis atgal. Ir kaip Jūs manot, kas buvo kaltas dėl tokio nekokybiško darbo? Aišku, kad mes, nes norime bent jau minimalios kokybės. Po eilinio skambučio ir išsakytų pretenzijų gavome važiuoti į dirbtuves ir įrodinėti direktoriui ir dažytojui kas mums netinka. Iš viso virtuvinio neatsirado nei vienos detalės, kuri būtų tinkamai nudažyta. Pavelas vėl nukelia virtuvinio galutinį pristatymo termą ir jau dievagojasi, kad tai bus paskutinis kartas. Aš tuo nelabai tikėdamas pradedu domėtis, kiek laiko truktų teismas ir ar jis būtų laimėtas. Mane patikina, kad teismą laimėčiau, bet visas teisinis procesas su apskundimais ir galutiniu pinigų grąžinimu man užtruktų ne trumpiau nei vienerius metus. Pasitarėme su žmona ir nusprendėme į teismą nesikreipti, nes dar tiek pat pinigų naujam virtuviniui neturime, o skolintis ir vėliau reikalauti padengti patirtus nuostolius rizikinga. Todėl sutikome su pasiūlymu.
Praėjus numatytam terminui nutiko nelaimė. Dažytojas susilaužė šonkaulius ir neaišku, kada mūsų užsakymas bus padarytas. Įmonė dirba, naujus užsakymus priima, darbai vyksta, o dažytojo nėra. Dar po poros savaičių ir vėl man paskambinus, paaiškėja, kad dažytojo sulaužyti šonkauliai jau sugijo, bet jis pasirodė nekompetetingas nudažyti mūsų virtuvinio fasadus ir buvo atleistas. Dabar pasamdytas naujas darbuotojas ir jis jau po savaitės baigs mūsų užsakymą. Aišku, per savaitę niekas nieko nepabaigė. Per visą tą laiką dar kelis kartus buvo atvažiavę darbuotojai pas mus rinkti virtuvinio. Pora valandų pasidarbuodavo, po to, tai ką sumontavo, dalinai nusirinkdavo ir vis grįždavo atgal su nekokybiškomis detalėmis. Per visą tą laiką iš direktoriaus nesulaukiau nei vieno skambučio (...). Visi skambučiai, paieškos ir susitikimai buvo inicijuoti iš mano pusės.
Ir štai, išaušo TA diena. Kai direktorius Pavelas su savo darbuotoju atvežė ir prisuko paskutinę detalę. Su šypsena ir pasididžiavimu veide ima fotografuoti „virtuvinį“ ir kiša mano žmonai atsiskaitymo lapą. O į žmonos pastabas, kad stalviršis per sujungimą nesueina ir dar keletą pastabų sureaguojama kaip visuomet. Čia nieko negalima padaryti, nebent su silikonu užtepti ir tai rimtu veidu patvirtina pats direktorius.
Šis mano gyvenimo „nuotykis“ truko lygiai pusmetį. Sutartį pasirašėme 2013 m. rugsėjo 30d., baldus turėjo pristatyti tų pačių metų gruodžio antrą, o juos galutinai surinko 2014 m. balandžio 1 dieną. Mano nuotaika įsigijus pakankamai nepigų „virtuvinį“ švelniai tariant niūri. Pusmetį 4 asmenų šeima su mažais vaikais, maistą turėjo gamintis ant skolintos elektrinės vyryklėlės, kuri buvo padėta ant stalažų, indai ir maisto produktai, kurie nėra laikomi šaldytuve, dulkėjo kartoninėse dėžėse. Žmonos gimtadienis, Kalėdos ir Naujųjų metų šventės sugadintos, o viso to kaltininkas, mano galva, - direktorius, kuris, mano manymu, įžūliai meluoja, elgiasi arogantiškai ir visiškai nesiskaito su klientais. Dėl baldų kokybės ir šiuo metu turiu pretenzijų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI susisiekus su „Jaukaus būsto meistras“ direktoriumi Pavelu bei įvardijus klientą, pašnekovas iš karto prisiminė aukščiau aprašyto virtuvinio komplekto gamybą.
„Jis už visą vėlavimą drąsiai pasiėmė delspinigius“, - paklaustas apie nesklandumus dėl vykdyto užsakymo, sakė įmonės direktorius Pavelas.
Pavelas kalbėjo, kad darbus buvo pavėluota įgyvendinti todėl, kad iš pradžių dažytojas susirgo, vėliau – lipdamas į automobilį paslydo ir susilaužė šonkaulius, jam teko gultis į ligoninę.
„Jis klausė, ar spėsime padaryti iki švenčių – dar buvo likusios dvi ar trys savaitės. Mes tikrai planavom jam atlikti tuos darbus ir man, kaip įmonės vadovui, neliko nieko kito kaip tai pažadėti padaryti. Susiklostė aplinkybės, kad dažytojas nespėjo padaryti savo darbo. Sakau, jam buvo pagal sutartį žadėta, bet aš sutinku, kad mes sutarties nevykdėm. Dėl to yra numatytas punktas, kad įmonė privalo mokėti delspinigius. Mes tą ir padarėm“.
Jis pripažino, kad iš pradžių dažymo darbai buvo atlikti nekokybiškai.
„Skubėjome, per skubėjimą buvo nekokybiškai pagaminta, pats klientas pageidavo, kad visą tą užsakymą mes dažytume iš naujo, mes sutikom. Bet pasakėm, kad dėl tos priežasties į numatytą terminą nespėsim“, - kalbėjo direktorius.
Pašnekovui pasirodė nesuprantamas skundas dėl to, kad „pusę milimetro nesuėjo stalviršis“.
„Darbas buvo padarytas, klientas galų gale atsiskaitė, o už tą visą vėlavimą mes paskaičiavom delspinigius ir dar nuleidau papildomai nuo kainos – ir taip jam ta kaina buvo, sakykim, rinkos atžvilgiu, paskaičiuota labai pigiai. Jis sakė, kad jam skaičiavo dar kažkas, bet aš manau, kad jis arba blefavo, arba jam skaičiavo kažkokie garažiniai baldininkai, kurie nemoka mokesčių, kurie dirba pusiau legiai arba išvis nelegaliai“, - kalbėjo vyriškis.