Taip teigianti Seimo narė Birutė Vėsaitė įsitikinusi, kad Lietuvos mokyklose pribrendo laikas privalomam lytiniam švietimui.

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje B. Vėsaitė kalbėjo, kad dar 2000 m. teiktas įstatymo projektas dėl reprodukcinės sveikatos. Deja, praėjo 14 metų, o įstatymo vis nėra. B. Vėsaitės nuomone, įstatymas reikalingas – mokyklose būtina vykdyti reprodukcinį švietimą.

„Daugiausia problemų gydytojai ginekologai mato mokyklose, kuriose yra mergaičių iš gerųjų šeimų. Katalikiškose mokyklose. Todėl, kad apie reprodukcinę sveikatą ten niekas nekalba. Pakalbėkite su gydytojais ginekologais – jie jums patvirtins. O mažiausiai problemų yra profesinio rengimo centruose, kur yra gydytojos felčerės arba felčerės, kurios šviečia šias merginas“, – sakė B. Vėsaitė.

Birutė Vėsaitė
Pasak B. Vėsaitės, „seksualinė abstinencija yra nonsensas“ – ši politika neveikia. „Nepritariu mūsų visuomenės davatkiškumui ir kartais per nežinojimą mergaitės iš taip vadinamų gerųjų šeimų, katalikiškose mokyklose, susigadina su gyvenimą“, – perspėjo B. Vėsaitė.

Rezoliuciją dėl lytinio švietimo būtinumo mokyklose yra priėmusi Europos Tarybos parlamentinė asamblėja – 45 šalys. „Manyčiau, Lietuva neturėtų būti nuošalyje – tikrai subrendo laikas priimti įstatymą, įpareigojantį mokyklose vykdyti lytinį švietimą“, – dėstė socialdemokratė.

V. P. Andriukaitis – už nemokamą kontracepciją ir pagalbinį apvaisinimą

B. Vėsaitei pritarė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak V. P. Andriukaičio, patiriame daug bėdų dėl abortų skaičiaus, lytiniu keliu plintančių ligų, seksualinio auklėjimo.

„Visi matome, kad iš tiesų reikia žiūrėti, kaip padaryti, kad galėtume sumažinti visą neigiamą situaciją. Ir elgiamės gana davatkiškai – kai kas staiga pasiūlo nesuprantamus draudimus, kai kas užkerta kelią bet kokioms pažangioms, mokslu pagrįstoms pozicijoms, kurios būtų įteisinamos mokyklų programose, įstatymuose“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Jo tvirtinimu, su tokia ir veidmainiška ir davatkiška padėtimi taikstytis nevalia – pažangi visuomenės dalis turi susitelkti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje lytinius santykius pradeda 15-16 metų jaunimas, kontraceptines priemones naudoja 81 proc. Tik 7 proc. jaunuolių naudoja efektyvią kontracepciją. Tai – vieni žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

Vytenis Andriukaitis
„Lietuvoje reikia keisti privalomo sveikatos draudimo fondo finansavimo taisykles, reikia priimti reprodukcinės sveikatos programą, kontraceptinėms priemonėms reikia įteisinti kompensavimo lygius. Lygiai taip pat reikia kelti klausimą dėl dirbtinio apvaisinimo problemų. Gana šitos diskriminacijos – yra dešimtys tūkstančių šeimų, kurios negali turėti vaikučių, o mes niekaip negalime sutvarkyti procesų taip, kad jiems dalis šių sudėtingų procedūrų būtų kompensuojama“, – piktinosi V. P. Andriukaitis.

Jo teigimu, Skandinavijoje šios priemonės kompensuojamos ir ten abortų skaičius dramatiškai mažesnis. Tuo metu Lietuvoje pinigus eikvojame medikamentams, abortų traumoms gydyti. „Reikia pasverti visus procesus: ar ne geriau būtų kompensuoti kontraceptines priemones taip, kad iš tiesų būtų galima išvengti tos žalos, kurią atneša abortai kaip labai grubi kontraceptinė priemonė?“, – klausė ministras.

V. P. Andriukaitis pritartų ir medikamentinio aborto įteisinimui. Tačiau, pabrėžė ministras, jis turi būti indikacinis, tai turi atlikti specialistai, šios priemonės neturėtų būti vaistinėje perkama prekė.

Dėl to, kad medikamentinis abortas reikalingas, pasisakė ir B. Vėsaitė. „Mes ragintume Sveikatos apsaugos ministeriją pritarti medikamentiniam abortui, nes vyrai turi viagrą, jau seniai įteisinta, niekas dėl to klausimo nekelia, o moterys turi kentėti baisiausias kančias“, – sakė B. Vėsaitė.

Jis perspėja, kad artėja „pampersų kartos“ reprodukcinis amžius. Tai reiškia prastėjantį vyrų vaisingumą ir šeimų pasmerkimą bevaikystei.

Primena, kur Bažnyčios vieta

Keletas socialdemokratų Seime įregistravo reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Tokį pat projektą rengia Sveikatos apsaugos ministerija.

Ar siūlymams priimti užteks politinės valios, ar nebus išsigąsta konservatyvių politikų ir Bažnyčios?

„Aš manau, politinė valia turi gimti iš visos demokratinės visuomenės pozicijų. Visų pirma, Lietuva yra pasaulietinė valstybė, kurioje nėra valstybinės religijos. Ši konstitucinė norma galioja visai Lietuvai, visiems piliečiams, visoms konfesijoms. Tai pamatinis principas“, – tvirtino V. P. Andriukaitis.

Socaldemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė pridūrė, kad per 80 proc. jaunimo pritaria moters teisei į savo kūną ir tai žino konservatyviai nusiteikę politikai. Tačiau juos palaiko Bažnyčia, draudžianti abortą, kontraceptines priemones ir skleidžianti istorijas, kad moteris žudo negimusią gyvybę. M. A. Pavilionienė prognozuoja, kad kova bus arši ir pergalė nebus lengva.