Ši taktika leido LSDP kandidatui Zigmui Balčyčiui aplenkti net penkis pretendentus ir patekti į antrą rinkimų turą. Tai, be abejonės, šioks toks LSDP laimėjimas (turiu pagrindo manyti, kad pasaulio visuomenei žinomas Vytenis Andriukaitis būtų gavęs žymiai daugiau balsų).
Tačiau Z. Balčyčio laimėjimas pasidaro ne toks jau didelis, jei jį palyginsime su istorine ir beveik šimtaprocentine tikimybe socialdemokratams laimėti prezidento rinkimus ir įsitvirtinti tiek prezidentūroje tiek ir vyriausybėje.
Ši tikimybė dabar beveik nulinė, nebent atsitiktų koks nors į stebuklą panašus įvykis ir LSDP kandidatas Zigmas Balčytis aplenktų rinkimų favoritę Dalią Grybauskaitę. Bet stebuklų nors ir būna šiame pasaulyje, bet jie gana reti.
Visiškai kitokius rezultatus matytume, jei LSDP būtų iškėlusi savo kandidatu į prezidentus populiarų savo pirmininką Algirdą Butkevičių. Mažai kam kyla abejonių, kad šis kandidatas jau pirmame rinkimų ture būtų rimtas konkurentas dabartinei prezidentei, o antrame ture, prisidėjus ja nepatenkintų rinkėjų balsams, taptų Respublikos Prezidentu. Tada Vyriausybės vadovu tikriausiai būtų pasiūlytas patyręs LSDP narys Zigmantas Balčytis.
Bet... to neįvyko ir nebeįvyks. Lieka tik pamėginti surasti tokios LSDP taktikos šaknis.
Jos paaiškėja, kai deramai įvertini kai kuriuos faktus. Vienas iš jų - tai mįslingas Z. Balčyčio susitikimas su Prezidente 2013 metų ankstyvą rudenį. Apie susitikimą ir jo turinį nebuvo informuota net LSDP valdyba.
Kitas faktas. Netrukus po minėto susitikimo Z. Balčytis visuomenei pareiškia, kad jis kandidatuos būsimuose prezidento rinkimuose. Nustebintas tokios iniciatyvos aš paklausiau LSDP pirmininko, ar tokie Z. Balčyčio veiksmai suderinti su partijos vadovybe. Atsakymas buvo „ne“.
Buvo galima tikėtis rūsčios partijos vadovų reakcijos. Reakcija buvo, bet visiškai ne tokia, kurios tikėjausi: LSDP pirmininkas pats pasiūlė partijos tarybai ir suvažiavimui Z. Balčytį deleguoti kandidatu į prezidentus. Taip ir buvo padaryta.
Iš viso to darytina išvada, kad visą LSDP taktiką galima nusakyti dviem žodžiais: „nepakenkti Grybauskaitei“. Todėl vienintelis Lietuvoje stiprus konkurentas dabartinei prezidentei atsisakė tapti kandidatu, esą Ministro pirmininko darbas yra svarbesnis LSDP prestižui. Nors Z. Balčytis, tapęs ministru pirmininku ir remiamas prezidento A. Butkevičiaus, galėjo dar labiau stiprinti LSDP prestižą. To neįvyko ir, greičiausiai, nebeįvyks.
LSDP nariai, partijos vadų dėka liko kaip musę kandę. Ir tik LSDP vadų dėka D. Grybauskaitė ir antrą kadenciją bus Lietuvos Respublikos Prezidente. Galima ją jau dabar sveikinti. Kaip ji atsidėkos socialdemokratams už tokią neįkainuojamą paslaugą dar pamatysime . Ypač žinant jos skeptišką požiūrį į svarbų koalicijos partnerį-Darbo partiją. Žinant jos rožinę svajonę –vaivorykštės koaliciją. Ar atsilaikys dabartinė koalicija paaiškės netrukus.
O dabar visiems galiu palinkėti susitaikyti su realybe ir su tuo, kad būsimus penkerius metus Lietuvą valdys trys vadovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL. Kieno pavardės prasideda raidėmis „G“ ir „L“ –aišku kiekvienam moksleiviui. Tik nemanykite, kad raidė „B“ – tai tik Butkevičiaus nuosavybė.