Graži ten pasaka - minčių įvairovė daro pasaulį nuostabiu; daugybės rusų seneliai ir proseneliai kovėsi Antrajame pasauliniame kare ir taip dabartinė karta jiems atiduoda pagarbą; kokios svarbios šios juostelės yra rusams; ir mano mėgiamiausias - paaiškinimas dėl skirtingų Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo datų, kurį tiesiog privalau pacituoti:
„Jokios magijos čia irgi nėra – kapituliacijos aktas buvo pasirašytas gegužės 8 d. 22:43 pagal centrinį Europos laiką, kai tuo metu rytuose jau buvo be septyniolikos minučių pirma nakties, gegužės 9-oji. Todėl faktiškai tai ta pati šventė, tiesiog išsitęsusi dėl laiko juostų“.
Na, gerbiamieji, ir kaip gi čia nesusijuokus? Gegužės 8 d. minėjimai Europoje ir gegužės 9 d. minėjimas Rusijoje skiriasi kaip diena ir naktis, kaip juoda ir balta, kaip vandenynas ir dykuma, kaip... Gal užtenka jau tų paralelių, esmė aiški. Ir tai nėra viso labo tokia menka ir nekalta techninė priežastis.
Gegužės 8-ąją pasaulis prisimena milijonus karo aukų, nesvarbu, ar tai būtų naciai, ar komunistai, ar kitų dalyvavusių šalių kariai, ar tiesiog paprasti ir niekuo dėti žmonės; ši diena primena, koks tuščias ir brutalus yra karas ir kodėl niekas daugiau to nenori. Arba bent jau neturėtų norėti. Vienos valstybės (nebadysim pirštais, visi supranta, kurios) norai gali kiek skirtis nuo kitų.
Kas yra gegužės 9 d.? Tai yra diena, kai vienas šlykštus banditas švenčia pergalę prieš kitą šlykštų banditą.Tai yra diena, kai viena tauta parodo savo beribę nostalgiją totalitariniam režimui, kuris pats be gailesčio skerdė milijonus žmonių. Tai yra diena, kai ant Vakarų yra pilamas propagandinis mėšlas, kalbantis apie pasaulio išvadavimą nuo fašizmo. Tai yra pompastikos prigrūstas paradas, kuris rodo vienos valstybės karinę galia ir primena, jog naujas karas gali būti žymiai arčiau, nei daug kas galvoja. Matote skirtumą? Jeigu ne, tai nustokite skaityti čia, nes skaitymas jums vis tiek nepadeda.
Georgijaus juostelės jau prieš tai buvo šios „šventės“ simbolis ir vien dėl to jos yra vertos pasmerkimo - nė viena normali ir civilizuota XXI amžiaus valstybė neturėtų pompastiškai švęsti masiškiausio žmonių naikinimo per visą istoriją. Deja, Rusija iš tos „normalių ir civilizuotų“ valstybių kategorijos vis tik iškrenta, ir to nesigėdija parodyti.
Kol įvykiai Ukrainoje dar nebuvo prasidėję, visi rusiško nacionalizmo simboliai lyg ir nebuvo per daug eskaluojami, bet kai Georgijaus juosteles Ukrainoje pradėjo nešioti vadinamieji „koloradai“, šios juostelės įgavo naują prasmę. Dabar tai ne tik rusiško nacionalizmo simbolis, tačiau kartu ir agresijos Ukrainoje dalis. Ir nematau, kodėl čia reikėtų stebėtis dėl paralelių su svastikomis - seniau saulės simboliu buvusi svastika dabar yra išskirtinai nacionalsocializmo simbolis. Ir pelnytai. Tokia pati semantinė kaita dabar vyksta ir su Georgijaus juostelėmis.
Jūs galite dėl šios kaitos kaltinti „koloradus“ (nors jeigu patys nešiojate tas juosteles, tai visai tikėtina, jog jūs nesmerkiate ir veiksmų Ukrainoje) ar dar ką norite. Ir kaltinkite. Niekas nuo to nepasikeis. Be jūsų, paprastų žmonių, žinios ir be jūsų įtakos pasaulyje vyksta absoliuti dauguma įvykių - jums galbūt tie įvykiai įtaką daro, bet jūs jų niekaip negalite paveikti. Ir taip bus visada.
Pagonys (taip, tokių irgi dar pasirodo yra) taip pat gali kaltinti Hitlerį už tai, kad jis suteršė jų saulės ženklą. Ir kas nuo to pasikeis? Absoliučiai nieko. Kliedesiai apie tradicijas taip ir liks kliedesiais - kodėl būtent dabar, kai Rusija agresyviai pradėjo vykdyti savo imperialistinę politiką, staiga rusai prisiminė savo tradicijas ir su šiomis juostelėmis pradėjo vaikščioti po gatves, jas kabinti ant automobilių? Kodėl būtent dabar Rusijos ambasadai staiga įkando patriotizmo musė ir ji pradėjo šias juosteles platinti Lietuvoje? Aš manau, kad šios neva rusiškos tradicijos yra paprasčiausia provokacija, siekiant pasėti rusiško nacionalizmo sėklą Lietuvoje ir taip po truputį ruošti Lietuvą ukrainietiškam scenarijui.
Niekas kitas už Rusiją nemoka geriau dangstyti savo nusikaltimų ir provokacijų. Gegužės 9-ąją Rusija šventė „pergalę prieš fašizmą“, tačiau, manau, būtent šioje šalyje vis labiau vystosi XXI-ojo amžiaus fašizmas. Paradoksalu, jog šiuolaikiniai fašistai save vadina anti-fašistais, taip siekdami šlovinti savo šalies pergalę Antrajame pasauliniame kare, pridengti baisius jos nusikaltimus bei skiepyti imperialistinę ideologiją šiuolaikinei kartai. O savo akivaizdžias provokacijas kitose šalyse jie dangsto tradicijomis. Pasaka apie fašizmą nugalėjusius Antrojo pasaulinio karo didvyrius ir jų atminimo simbolį - Georgijaus juostelę - iš pirmo žvilgsnio gal ir skamba gražiai, tačiau dabartiniame kontekste tai yra grynų gryniausia provokacija, o taip pat, mano galva, ir melas.
Agresijos Ukrainoje simboliui - Georgijaus juostelei - Lietuvoje vietos negali būti. Net pačiose demokratiškiausiose valstybėse turi būti tam tikra ribota cenzūra, nes be jos paprasčiausiai nugrimztume į visišką anarchiją, kurioje visi darytų ką nori. O šią juostelę nešiojantiems galiu pasakyti tik tiek - kieno simbolius nešioji, su tuo ir tapatiniesi. Išvadas, gerbiamieji, pasidarykite patys.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!