Komandų vadybininkai ne tik turės pratęsti sutartis su treneriais, ieškoti naujų krepšininkų, tačiau ir pasirinkti kokiose krepšinio lygose kitame sezone žaisti. Žinoma, visos komandos žais savo nacionaliniuose čempionatuose, tačiau virti vis tame pačiame katile pabosta tiek klubo aistruoliams, tiek rėmėjams, tiek pačiai komandai.
Su tokiomis problemomis susiduria ir Lietuvos krepšinio klubai, kurie jau po truputį pradeda dėlioti ir 2014-2015 metų sezono gaires. Kokiame tarptautiniame turnyre jiems grumtis? Kur galima gauti didesnes pajamas, kurie varžovai bus įdomiausi žiūrovams, kur didžiausi prizų fondai? Šie ir kiti klausimai gula popieriaus lapuose beveik ant visų Lietuvos krepšinio klubų vadovų stalų.
Eurolyga, Europos taurės turnyras, VTB Jungtinė krepšinio lyga, „FIBA Europe“ Iššūkio taurė ir Baltijos krepšinio lyga. Tai – penkios pagrindinės krepšinio lygos, apie kurias galvoja Lietuvos krepšinio klubai. Pabandykime jas palyginti.
Vienas pirmųjų ir aktualiausių klausimų yra: kiek kainuos dalyvavimas kiekvienoje iš šių lygų.
Pagrindiniame Senojo žemyno turnyre – Eurolygoje – starto mokesčio nėra, tačiau komandų dalyvavimas griežtai reglamentuojamas pagal Eurolygos licenzijas ir kitus kriterijus, todėl daugumai Lietuvos klubų šansų pasirodyti Eurolygoje nėra daug. Kauno „Žalgiris“ turi ilgalaikę sutartį su Eurolyga, o kitiems klubams reikia tikėtis Eurolygos malonės. Mažėja ir galimybė uždirbti maždaug iki 300 tūkstančių eurų ir už papildomai parduotus bilietus savo arenoje. Eurolygos reguliariajame sezone komandos sužaidžia po 10 rungtynių, o maksimalus mačų skaičius – 29.
Kitas pasirinkimas – Europos taurės turnyras. Dalyvio mokestis siekia 20 tūkstančių eurų, tačiau nėra prizinio fondo, o lėšos komandą gali pasiekti tik iš parduotų bilietų į rungtynes. Reguliariame sezone komandos sužaidė po 10 rungtynių, o geriausios komandos turėjo galimybę kautis 24 kartus.
„Europos taurėje visiškai nenaudinga dalyvauti, – teigia šį sezoną Europos taurės turnyre debiutavusios Klaipėdos „Neptūno“ komandos direktorius Osvaldas Kurauskas. – Starto mokestis, kelionių išlaidos, mokesčiai teisėjams. O šiemet, kai dar padarė naują modelį ir prijungė 8-ias Eurolygos komandas, tai kokia prasmė dalyvauti Europos taurės varžybose?
Iškovoti taurę būtų tas pats lyg laimėti „Teleloto“ žaidimą. Praktiškai – neįmanoma. Net ir tiems klubams, kurie turi labai daug pinigų. Pažiūrėkite į Maskvos srities „Chimki“ komandą. Visą sezoną tu laimi, laimi, laimi... Tačiau atkrintamosiose neįgyji beveik jokio pranašumo. Tai – nelogiški dalykai. Mes turėjome galimybę Europos taurėje patekti į kitą etapą, bet gavome raštą, kuriame buvo reikalaujama iki Kalėdų susimokėti papildomą mokestį, tai yra 22 tūkstančius eurų. Patenki į kitą etapą – moki, dar į kitą – vėl moki“.
„Neptūnas“ šį sezoną jau antrus metus iš eilės dalyvavo VTB Jungtinės krepšinio lygos varžybose. Čia nėra starto mokesčio, o komandos per sezoną savo sąskaitą gali papildyti iki 300 tūkstančių eurų. Šio turnyro rengėjai grąžina kelionių išlaidas. VTB Jungtinėje lygoje reguliariame sezone komandos sužaidė po 18 rungtynių, o komandos, kurios žygiuoja toliausiai gali sužaisti ir po 35-38 rungtynes.
„Mes tik su VTB Jungtinės krepšinio lygos pagalba tapome visai kito lygio ekipa. Turėjome progą susipažinti, kaip yra organizuojamos aukščiausio lygio krepšinio turnyras, dalyvauti visuose posėdžiuose ir lygos veikloje“, – pasakoja „Neptūno“ direktorius O. Kurauskas. – Kitas dalykas, su mūsų ekipa rungtyniauja pačios geriausios komandos ir „Neptūno“ žaidėjų meistriškumas didėja akyse, jie tobulėja ne dienomis, o valandomis.
Kiekvienais metais sąlygos VTB Jungtinėse lygoje gerėja. Klubai turi galimybę užsidirbti iš dalyvavimo šioje lygoje. Tu gauni pinigus už savo pasirodymą galutinėje įskaitoje, gauni premijas už žiūrovų lankomumą, prieš sezoną skiriamos lėšos, pasijungė skrydžių bendrovė. Daug labai gerų dalykų vyksta“.
Tiek Europos taurės, tiek VTB Jungtinės lygos turnyrus išbandęs „Neptūno“ klubas tikina, kad žiūrovus labiau traukia pastarosios varžybos.
„Jeigu lygintume VTB Jungtinę lygą ir Europos taurę, tai žmonės įdomesnė Jungtinė lyga“, – pažymėjo O. Kurauskas. – Paimkime bet kurias VTB Jungtinės lygos rungtynes, ar tai būtų „Triumph“ ekipa, ar Samaros klubas, o pas mus rinkdavosi apie 4 tūkstančius žiūrovų. Paimkime LKL atkrintamąsias rungtynes su „Šiauliais“ arba labai svarbias rungtynes su Pasvalio „Pieno žvaigždžių ekipa. Čia ateina žymiai mažiau žiūrovų. Mače su Maskvos CSKA ekipa susirinko beveik pilna salė žmonių – 5000 krepšinio mylėtojų – ir rungtynes buvo galima pamatyti vos už 12 litų“.
Lietuvos klubai turi galimybę žaisti ir FIBA Europe Iššūkio turnyre, tačiau retas ja pasinaudoja. Startinio mokesčio šioje lygoje, trečioje pagal pajėgumą Europoje, nėra, tačiau reikia sumokėti 20 tūkstančių eurų depozitą, kuris po sezono grąžinamas klubui. Tiesa, nėra jokių prizinių fondų ir klubams niekas nepadengia kelionių išlaidų. Grupių etape klubas sužaidžia 6 rungtynes, o jeigu jam gerai sekasi ir jis keliauja iki finalo tai komandos gali laukti 16 rungtynių.
Dar vienas ir labiausiai Lietuvos klubų pamėgtas variantas – Baltijos krepšinio lyga. Turnyro stojamasis mokestis yra apie 5000 eurų, tačiau pajamas klubai gali gauti tik iš parduodamų bilietų. Reguliariame sezone komandų laukė po 12 mačų, o čempionai sužaidė 20 rungtynių.
„Apie Baltijos krepšinio lygą aš jau kalbėjau prieš kelerius metus“, – pabrėžia „Neptūno“ klubo direktorius. – Pirmiausiai, reikia pagalvoti apie paprastą eilinį žiūrovą, kuris nesigilina kelių ratų čia turnyras. Jis nežino, kurioms dienomis vyksta varžybos, kodėl čia dalyvauja tos pačios komandos, kaip ir Lietuvoje. Rungtynės persipynusios. Mums brangu yra nuomotis „Švyturio“ areną, kai į Baltijos lygos rungtynes žmonės iš viso nėjo. Todėl mes, kaip klubas, jau seniai priėmėme sprendimą nedalyvauti Baltijos lygos turnyre“.
Dažniausiai keliama problema – tolimos kelionės. Baltijos lygoje komandos gali visur nuvykti autobusu, o Eurolygoje, VTB Jungtinėje lygoje ir Europos taurės turnyre komandos priverstos keliauti lėktuvais. Tai atgraso komandas, tačiau „Neptūno“ komandos vadovybė turi savus argumentus.
„Kelionės yra visose lygose, kur žaisi“, – teigia O. Kurauskas. – Ar tai bus Eurolyga, ar Baltijos čempionatas, ar Lietuvos krepšinio lyga. Kelionės – tavo darbo dalis. Kai jas gerai suplanuoji, tai nebūna jokių problemų. Anksčiau susirandi skrydžius, viešbučius“.
Vasaros tarpsezonis jau netrukus pasieks visus Lietuvos klubus ir tada jau komandų vadovams reikės pasirinkti, kokiose tarptautinėse varžybose jiems dalyvauti...