Ar mes tikrai esame tokie kompleksuoti ir užspausti paranojos, kad bijome statulų? Kad norime visais būdais ištrinti tai, kas buvo Lietuvos istorijos dalimi? Kad ir kaip tie „patriotai“ rėkautų, deja, bet tokia yra Lietuvos istorija, mes negalime rinktis tik to istorijos laikotarpio, kuris mums mielesnis, ir atsisakyti tos dalies, kuri mums nepriimtina.
Žaliojo tilto skulptūros tėra tik MŪSŲ istorijos dalis. Istorijos, kurią mes turime tyrinėti, o šias skulptūras išnaudoti turizmo ir edukacijos tikslais, parodant, kad mūsų istorijoje buvo ir toks laikotarpis. Ir tik kompleksų kamuojami žmonės čia gali įžiūrėti kažkokias mistines grėsmes ar pavojus.
O jei „patriotus“ persekioja tokios baimės, tai siūlau neapsiriboti vien tik šiomis skulptūromis. Gal reikia kartu nušluoti ir Seimo pastatą, kuris buvo skirtas Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai? Negi „patriotai“ gali susitaikyti su ta mintimi, kad Nepriklausomos Lietuvos teisės aktai yra kuriami šioje irštvoje, kur buvo tvirtinami SSSR įstatymai? Ką gali žinoti, gal Rusija ir dabar reguliuoja Seimo narių darbą, skleidžia blogą aurą, magiją...
O gal reikia sugriauti baltus rūmus Daukanto aikštėje, kaip gali ramiai miegoti „patriotai“ žinodami, kad šalies aukščiausia valdžia dirba carinės Rusijos generalgubernatoriaus buveinėje, kur buvo priimami visi įstatymai dėl trėmimų, kalbos draudimo, sukilimų malšinimo ir t.t.? Negi mes galime palikti tokį Rusijos palikimą Lietuvoje?
„Patriotams“ reikėtų peržiūrėti ir likusią Lietuvos istoriją, nes joje pilna juodų dėmių. Ar mes galime didžiuotis A. Smetonos Lietuva, kuri buvo autoritarine šalimi, ir keikti autokratą V. Putiną? Ar galime mokytis LDK istorijos nuo XVIII a., kai Lietuvos dvarininkai vienas per kitą skubėjo už kelis auksinius parduoti Lietuvą Rusijai?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!