Kai kurios įmonės jaunais darbuotojais džiaugiasi, kitos gi – priešingai.
Sunku rasti gerų darbuotojų
Klaipėdoje įsikūrusios dizaino ir papuošalų gamybos įmonės „Yurga“ vadovė Jurga Karčiauskaitė – Lago sako, jog Lietuvoje randa tik dalį reikalingų jaunų darbuotojų.
„Lietuvoje jaunų specialistų juvelyrų, ko gero, nėra, čia žioja didžiulė spraga. Mes specialistus samdome užsienyje. Tiesa, Lietuvoje yra ruošiami dizaineriai, menininkai, jų – pakankamai nemažai išleidžiama kasmet, tačiau mes neturime auksakalių profesionalų, kurie dirbtų įmonėse. Tai mums sako ir konkurentai“, - dėsto pašnekovė.
Pasak jos, smulkiai įmonei paruošti gerą juvelyrą kainuoja labai brangiai, nes tam reikia apie 10-ies metų praktikos.
Tačiau įmonės vadovė, skaičiuojanti jau 7-us bendrovės veiklos metus, pasakoja, kad dirbti su jaunais žmonėmis – sudėtinga.
„Nenoriu kalbėti apie visus, nes tikrai yra labai gerų, motyvuotų jaunų žmonių, bet mokyklos neparuošia specialistų. Tų jaunų žmonių, kurie pas mus buvo įdarbinti be patirties, turėjome atsisakyti. Dažniausiai jie nepraeidavo bandomojo laikotarpio. Šiuo metu mes darbuotojų ieškome per pažįstamus. Žinoma, darome ir atrankas, ruošiame skelbimus, nes darbo vieta pas mus gera, mokame žymiai didesnį nei vidutinį atlyginimą, bet problema, manau, ta, kad Lietuvoje ima trūkti žmonių. Pastebime, kad užsieniečiams patinka dirbti už mūsų siūlomus atlyginimus“, - pasakojo J. Karčiauskaitė – Lago.
Ji svarsto, jog galbūt to priežastimi yra mokykla, kur jaunas žmogus nemokomas mylėti savo darbo.
„Jauni žmonės nori, kad jie būtų samdomi už brangiai, nors yra be patirties, ir kartu nepatirtų jokių stresų, mokslų ar kito spaudimo investuoti į save ir tobulėti. Galiausiai jie neatlaiko konkurencijos. Pastebėjome, kad Ispanijoje ateinantys dirbti jauni žmonės dirba daug našiau, bet ne dėl to, kad jie geresni specialistai, ar jų rankos su šešiais pirštais, bet dėl to, kad jie labiau motyvuoti“, - mano įmonės vadovė.
Patyrę ne visada pasiteisina
Kitaip jaunus darbuotojus vertina Vilniaus suspausto oro įrengimų pardavimo ir aptarnavimo įmonės „Oro meistrai“ vadovas Valdemaras Padaiga.
Jis sako, nors jauni žmonės yra mažiau pastovūs ir bet kuriuo metu gali sumanyti išvykti dirbti į užsienį, su vyresnio amžiaus darbuotojais taip pat yra rizikų. Anot jo, bendrovė neseniai buvo priėmusi patyrusį specialistą, tačiau jis buvo nepakankamai aktyvus ir neatlikdavo profilaktinių darbų – reaguodavo tik į avarinius iškvietimus.
„Žinoma, jeigu jaunas žmogus ateina ir sako, noriu 3 tūkst. litų algos į rankas, jis man nėra labiau priimtinas, nei vyresnis žmogus, turintis šeimą ir du vaikus – žinau, kad jam 3 tūkst. būtinai reikia šeimai išlaikyti. Tačiau jei jaunas žmogus ateina dirbti, mokytis ir iškart nereikalauja didelės algos, siekia rezultatų, visuomet jo atlyginimas auga“, - teigia V. Padaiga.
Įmonės vadovas atvirauja, kad sudominti jaunus žmones dirbti smulkioje įmonėje – sudėtinga, nes jie nori daryti karjerą.
„Jie paskaito straipsnių, kur svajonių darbdavys yra bankas ar didelės informacinių technologijų įmonės, ir nori ten dirbti, nes gali siekti karjeros. Pas mus didžiausia karjera yra tapti skyriaus vadovu. Iš viso esame samdę iki 10-ies jaunų žmonių, pamenu, kai vienas jaunuolis išėjo kitur įrenginėti kabelinę televiziją. Mūsų manymu, toks darbas buvo nepakankamai įdomus ir techniškas. Bet galiausiai nutiko taip, kad dirbdamas didelėje įmonėje sulaukė gero darbo pasiūlymo Utenoje, iš kur pats buvo kilęs. Žmogus įsigijo būstą ir džiaugiasi: rajone dirbti ir gyventi yra žymiai pigiau ir patogiau, jeigu turi šeimą“, - prisimena V. Padaiga.
Reikia įrodinėti
Visgi bendrovės vadovas sutinka, kad ir jauniems žmonėms nėra jau taip paprasta įsidarbinti.
„Mano dukra ieškojosi darbo pardavimų srityje, tačiau įsidarbinti importo vadybininke buvo sudėtinga, nes ji neturėjo patirties. Norimą darbą ji rado po poros mėnesių ir tapo įmonės importo vadybininko asistente“, - sako pašnekovas.
Krovinių pervežimo bendrovės „Saukupa“ vadovas, Plungės verslininkas Saulius Kuprys sutinka, kad jaunus žmones reikia daug ko mokyti. Visgi, jis džiaugiasi, kad priėmęs du naujus vairuotojus sutaupo. Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinama priemone „Parama pirmajam darbui“ pasinaudojęs verslininkas gauna darbuotojų dalies atlygio kompensaciją jau pusę metų.
„Jei gerai seksis ateityje, ketinu priimti ir daugiau jaunų žmonių“, - planuoja verslininkas.
2013 metais saugos bendrovė „G4S Lietuva” priėmė net 111 darbuotojų, beveik visos pozicijos – apsaugos darbuotojai.
„Kadangi pagal įstatymą darbuotojus į šią poziciją galime priimti nuo 18 metų, natūralu, kad būtent jiems esame pirma darbovietė. INVEGA mums jau kompensavo 76250 Lt nuo šių darbuotojų darbo užmokesčio. Ketiname ir toliau naudotis šia patrauklia parama“, - teigė bendrovės saugos sprendimų departamento vadovas Vidas Kšanas.
Priemone „Parama pirmam darbui“ pasinaudojusios beveik 2000 įmonių įdarbino beveik 11 000 jaunuolių.
