Šiomis dienomis mačiau daug diskusijų, kuriose niekaip neapsisprendžiama, kaip reikėtų traktuoti juodai-oranžinę juostelę, kurią Rusijos valdžios pastangomis pavertė lyg ir Gegužės 9 dienos pergalės ar žuvusių antrajame pasauliniame kare atminimo simboliu.
Mano nuomone, pulti į paniką dėl juostelės nereikėtų, nes toks ir buvo Kremliaus polittechnologų tikslas. Jie kryptingai formavo šios dryžuotos juostelės prasmę, net jei ji su simbolizuojamais įvykiais neturėjo jokios sąsajos.
Pirmiausia – jos pavadinimo ir spalvų kilmė. Šv. Georgijaus (Šv. Jurgio) Nugalėtojo ordinas atsirado Rusijos imperijoje XVIII amžiuje. Jo kavalieriai turėdavo teisę ryšėti dryžuotą juostą, tik tuo metu ji buvo juodai-auksinė (geltona), (nors radau, kad XIX amžiuje buvo ir tamsesnis geltonas atspalvis, artimas oranžiniam).
Suprantama, kad po 1917 metų revoliucijos Rusijoje (o vėliau TSRS) jis naudojamas nebuvo, o juo apdovanotieji buvo arba sušaudyti, arba pabėgo į užsienį. Žymiausias šio ordino kavalierius – generolas Kutuzovas. Lyg ir nieko bendro su Antru pasauliniu (Rusijoje jis dažniau vadinamas sovietmečiu įskiepytu - didžiuoju tėvynės) karu.
1943 metais Sovietų Sąjungoje buvo įvestas Šlovės ordinas, kurio juostelė buvo panaši į Georgijaus ordino, tik vietoje geltonos spalvos panaudota oranžinė. 1945 metais buvo išleistas medalis „Už pergalę prieš Vokietiją didžiajame tėvynės kare 1941-1945 metais“, kurio juostelė buvo tokia pati.
Šią juodai-oranžinę juostelę vadino GVARDIEČIŲ juostele iki pat SSSR griuvimo ir simbolizavo pergalę ir atmintį žuvusiems antrajame pasauliniame kare. Šv. Georgijaus kryžių įvedė 1992 metais, palikdami oranžiniai-juodą juostelę.
Propagandos mašina nuo sovietmečio iš inercijos naudojo juodai-oranžinę juostelę minint Antrąjį pasaulinį karą, tik kažkuriuo momentu ją pervadino iš GVARDIEČIŲ į GEORGIJAUS. Carinio ordino pavadinimo juostelė naudojama XX amžiaus vidurio karo atminimui – negi nejuokinga?
Dar linksmiau darosi, kai žinoma, kad GEORGIJAUS juosteles ryšėjo vokiečių pusėje kariavę generolo Vlasovo vadovaujami Rusijos išsivadavimo armijos kariai, kuriems tai buvo imperijos simbolis.
Putinui atėjus į valdžią, buvo pradėti konstruoti SSSR atstatymo ideologiniai pagrindai. Grąžinta SSSR himno melodija. Ieškoma vienijančios idėjos (fašizmas be vieningos idėjos ir vieno vado neįmanomas, o Putino ideologas Surkovas, panašu, kad nurašinėjo Italijos dučės fašizmo projektą nesikuklindamas).
Viena iš idėjų – SSSR laimėjo prieš Vokietiją, o tą atmintį reikia palaikyti. Kas žmonėms šventa? Mirusieji. Visoje buvusioje SSSR teritorijoje gyvena daug žmonių, kurių giminėje bus to karo aukų. Taip ir paleido 2005 metais „Georgijaus juostelės akciją“, informaciniame lauke palaikydami per RIA Novosti agentūrą. Kadangi dar vienas SSSR vienijimo frontas yra rusakalbiai, tai ypatingai jų bendruomenėse stengėsi skiepyti svarbiausią propagandos punktą – ši juostelė yra pagarbos žuvusiems didžiajame tėvynės kare ženklas. O pagarba mirusiems – šventa.
Sekantis Kremliaus rėžimo ėjimas buvo panaudoti vos ne sakralinę vertę turinčią juostelę savo užkariavimo planuose – ji tapo „Rusijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo“ simboliu. Šio judėjimo tikslas – atstatyti SSSR, bent jau valstybių ribose, kuriose plačiai naudojama rusų kalba (Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, Moldova). Ji tapo Rusijos imperinių ambicijų simboliu, o jų įkvėpėjas ir lyderis – Vladimiras Putinas.
Ukrainos įvykių kontekste ji tapo agresijos, smurto, terorizmo ir kriminalinių „gopnikų“ siautėjimo simboliu ir, manau, Putino rėžimas yra visiškai už tai atsakingas. Nieko bendro su atminimu ir pagarba žuvusiems Antrajame pasauliniame kare ši juostelė neturėjo ir neturi. Šiandien pasirodė pranešimas, kad ši juostelė uždrausta Kazachstane, yra ženklų, kad ją planuojama uždrausti Baltarusijoje. Manau, reikėtų ją uždrausti ir Lietuvoje. Ukrainoje šiai juostelei prigijo „koloradinės“ pavadinimas, taip ją nuo šiol reikia ir vadinti.
Bet paprastu uždraudimu problemos neišspręsim, kaip ir nepadės vandalizmas automobilių su koloradinėm juostelėm atžvilgiu. Vandalizmas bendrai yra nepriimtinas, jis tik gimdo susipriešinimą, o Kremliaus ideologai sąmoningai programuoja piliečių konfliktus ir šią jų „Georgijaus provokaciją“ reikėtų spręsti atsižvelgiant į jų supintas ir apverstas sąvokas ir simbolius.
Remkimės faktais, kuriuos sunku ginčyti:
- Antras pasaulinis karas buvo pats kruviniausias konfliktas šiuolaikinėje istorijoje, nusinešęs dešimtis milijonų gyvybių;
- Lietuvos valstybei šis karas reiškė egzistavimo pabaigą, galutinį SSSR okupacijos užtvirtinimą;
- Lietuvoje gyvena piliečiai, kurie nori paminėti Antrojo pasaulinio karo aukas ir jie turi į tai teisę;
- Didžioji dalis Europos karo pabaigą mini gegužės 8 dieną (nes tą dieną buvo pasirašytas kapituliacijos aktas Berlyne).
Manau, išmintingas sprendimas būtų atstatyti gegužės 8 ir 9 kaip atmintinų dienų prasmes ir visi gautų tai, ko nori. Gegužės 8 švenčiam Pasaulinio karo pabaigą. Gegužės 9 minime žuvusiųjų kare atminimą ir Lietuvos nepriklausomybės galutinį praradimą, taip suteikdami progą visiems paminėti tai, kas jiems svarbu, bet be jokių koloradinių juostelių.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!