Ingredientai

Sparčiai šylant orams norisi ne tik gražiau ir liekniau atrodyti, bet ir turėti daugiau energijos, jaustis sveikiems bei daugiau šypsotis. Tam puikiai padeda visavertė mityba.

Gaminimo eiga

Bundant gamtai organizmas reikalauja daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ar žalumynuose, taip pat mažiau kaloringo maisto. Specialistai pataria, kad skaičiuojant kalorijas nereikėtų visiškai atsisakyti mėsos, tačiau labai svarbu ją tinkamai pasirinkti.

Kokią mėsą rinktis?

Pavasarį vertėtų maitintis liesiau nei žiemą, todėl svarbu žinoti, kad vištienoje riebalų kur kas mažiau negu jautienoje, kiaulienoje ar avienoje, o baltymų – tiek pat arba net šiek tiek daugiau.

Dietologai vištieną vertina kaip vieną geriausių gyvūninių baltymų šaltinių, būtinų raumeniniam audiniui formuoti, todėl ši mėsa yra kone kiekvieno sportininko racione. Taip pat įrodyta, kad vištiena ypač naudinga sveikatai. Joje gausu polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, todėl tokia mėsa – puiki miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos bei insulto profilaktika.

Vištienoje apstu B grupės vitaminų, kurie garantuoja normalius medžiagų procesus organizme. Be to, vitaminai B2 ir B6 pagerina po žiemos nusilpusių plaukų, nagų ir odos būklę, vitaminas B9, kurio nėra augalinės kilmės maisto produktuose, saugo nuo mažakraujystės, vitaminas B12 – gerina nuotaiką, padeda kovoti su depresija ir nemiga.

Vištienoje esančios medžiagos teigiamai veikia nervų sistemą, padeda kovojant su infekcinėmis ar žarnyno ligomis. Tai lengvai virškinamas ir įsisavinamas maistas, todėl puikiai tinka vaikams.

Vištiena mūsų mitybos racione

Vištiena išsiskiria iš kitų mėsos rūšių maistingumu, greitu įsisavinimu ir nedideliu kalorijų kiekiu. Būtent dėl to tai - nepakeičiamas produktas įvairių sriubų, antrųjų patiekalų ir užkandžių gamyboje.

Patiekalų iš paukštienos yra kone visų tautų nacionalinių patiekalų asortimente. Vištiena – dažniausiai vartojama mėsa daugelyje pasaulio šalių, nes ji lengvai ir greitai paruošiama, yra skani ir neriebi.

Pasak dietologės Linos Viniarskaitės, baltieji paukščių raumenys (krūtinėlė) yra ypatingai vertinami, nes čia gausu žmogui reikalingų būtinų aminorūgščių (baltymų), kurios ypač svarbios organizmo ląstelių atsinaujinimui.

„Viščiukų broilerių kakleliuose gausu cinko. Šlaunelėse ir sparneliuose – magnio, taip pat yra ir riebalų, kurie reikalingi organizmui, o filė ypatingai vertinama dėl baltymų kiekio ir mažo kaloringumo – ji yra liesa, tačiau maistinga mėsa”, – pasakojo L. Viniarskaitė.

Vištų kepenėlės – puikus produktas, kuriame taip pat gausu baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių, fosforo, geležies, vitaminų ir fermentų, tai yra geras geležies šaltinis. Kepenėlės ir iš jų pagaminti produktai turi specifinį skonį, todėl tinka gurmaniško maisto mėgėjams.

Nauji kulinarinės mados vėjai ant jūsų stalo

Vištiena tampa gastronominių madų klyksmu – garsūs pasaulio šefai byloja, jog ruošiant vištieną atsiveria daugybė neišnaudotų galimybių.

Štai gerai žinomas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas ypač giria šią mėsą: „Vištiena labai įvairi – kiek daug skirtingos spalvos, skonio ir tekstūros mėsos iš vieno nedidelio paukščio“.

Besilaikantiems dietos šefas rekomenduoja valgyti trintą vištienos sriubą, bet tokiu atveju reikėtų apsieiti be bulvių ir grietinėlės.

„Trinta vištienos sriuba bus skani, jei įbersite į ją pakepintų žirnelių, morkų, svogūnų, salierų, brokolių, žiedinių kopūstų“, – pataria R. Bolgovas.

Daugiau įdomybių apie mitybą, gardžių patiekalų receptų ir įdomybių iš garsenybių gyvenimo rasite http://www.delfi.lt/video/1000receptu/ir puslapio www.1000receptu rubrikoje „Siurprizas lėkštėje“.