Tyrimų duomenimis, mokydami ketvirtaklasius technologijas naudoja tik 22 proc., o mokydami aštuntaklasius - 29 proc. Lietuvos mokytojų. Pagal šį rodiklį stipriai atsiliekame nuo Estijos ir ne taip ryškiai - nuo Latvijos.
Pasak Vilniaus E.Pliaterytės progimnazijos mokytojo Mindaugo Breivos, modernios technologijos gali palengvinti ir pagyvinti mokymosi procesą, tačiau jos nėra išnaudojamos.
„Kartais technologijos veikia net priešingai - moksleiviai, pasinaudodami mokytojų neišmanymu, jas naudoja nusirašinėjimui, ir tai žinių tikrai nepagilina. Tačiau manau, kad kaltinti reikia ne technologijas, o mokymosi procesą. Vaizdžiai sakant, vaikus vairuoti automobilį moko vadeliotojai, važiuojantys arklio traukiamu vežimu", - sako M.Breiva.
Siekiant pagerinti technologinio išmanymo spragas, Lietuvoje inicijuota pirmoji „Samsung" ir „Renkuosi mokyti!" programa „Samsung Mokykla ateičiai". Jos metu mokytojai nemokamai galės tobulinti skaitmeninio raštingumo kompetenciją, išmoks kurti ir mokymo procese naudoti socialinę žiniasklaidą, tinklaraščius, informacinę grafiką, videofilmus bei animaciją.
Šiuo metu Lietuvos mokyklos yra kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti programoje.
Pasak M.Breivos, padėtis Lietuvos mokyklose nesikeis tol, kol neatsiras daugiau technologijas palaikančių mokytojų bei aiškių praktinių patarimų, kaip naujas technologijas taikyti ugdymo procese.
Ugdymo plėtotės centro direktoriaus Giedriaus Vaidelio teigimu, ypač svarbu, kad mokytojai patys stengtųsi tobulėti.
„Moksleivių pasiekimams ne technologijos, ne suolas ar suremontuota mokykla daro esminę įtaką, o mokytojų kompetencija. Todėl ir skaitmeninių technologijų naudojimas bus sunkiai įvertinamas pasiekimams gerinti. Čia kaip bet kokiam sporte - negali kalbėti vien tik apie įrangos įtaką rezultatams. Svarbiau žmogaus, naudojančio tą įrangą, profesionalumas”, - teigė jis.
Kompanijos „Samsung" technologijų plėtros švietimui ekspertas Vaidas Bielinis įžvelgė sąsają tarp technologijų naudojimo mokyklose ir konkurencingumo darbo rinkoje.
„Mes matome, kaip sparčiai keičiasi darbo aplinka - technologijos čia labai intensyviai naudojamos. Jei mokykloje taikome klasikinius mokymo būdus, susiduriame su dideliu atotrūkiu, - sakė V. Bielinis. - Lietuvoje daug kalbame, kaip skatinti visuomenės kūrybiškumą, kaip tapti išmaniųjų technologijų šalimi, kuriančia aukštos pridėtinės vertės paslaugas. Manau, jei mes norime šioje srityje pasiekti proveržį, švietimo sistemos tobulinimas yra būtent ta sritis, nuo kurios ir reikėtų pradėti."
„European Schoolnet" ir Lježo universiteto apklausos duomenimis, Lietuvoje vienas kompiuteris tenka vidutiniškai šešiems mokiniams. ES vidurkis - vienas kompiuteris penkiems mokiniams. Pagal apsirūpinimą kompiuteriais ES pirmauja Švedija (po kompiuterį kas antram mokiniui), o labiausiai atsilieka Graikija (vienas kompiuteris daugiau nei dvidešimčiai mokinių). Nors Lietuva nedaug atsilieka kompiuterių skaičiumi, tenkančiu vienam gyventojui, ir pirmauja pagal šviesolaidinio interneto plėtrą, mokymosi rezultatai mūsų šalyje - daug žemesni.