Penktadienio vakarą skambės visiškai naujos, bet jau pamėgtos dainos, atlikėjai primins ir seniau sukurtas dainas, kurioms kitų spalvų suteikia jau nebe lieknas, nedrąsus, o suvyriškėjęs, užtikrintas Ainio vokalas. Du kūrėjai dainuos apie Lietuvą, archangelus, mirties karaliją, nuotaikingai pasakos istorijas apie meškiuką Pūkuotuką, Don Kichotą ir daugybę kitų personažų. Jaunatviška energija spinduliuojantis Ainis ir santūrus bei nuoširdus Gediminas prisipažįsta, kad bendrų repeticijų metu labai suartėjo kaip tėvas ir sūnus. Artėjant jųdviejų koncertui Šiauliuose pakalbinome Gediminą apie kūrybą, sūnaus kelią ir dabartinį kuriantį jaunimą.
Gediminai, Šiauliuose koncertuosite kartu su sūnumi. Ką jums pačiam davė šis duetas? Ko mokotės iš Ainio?
Asmeniškai man malonu būti su labai talentingu ir kūrybišku partneriu muzikinėje scenoje. Tikrai daug ko galiu iš jo mokytis, pvz. intervalinio dainavimo.
Kaip gimė jūsų bendra su Ainiu plokštelė, kurią planuojate išleisti dar šį pavasarį? Ir kodėl „Artistai“?
Po 15 metų vėl pradėjus muzikuoti kartu, mano senos dainos suskambo kitaip, o ir dar neįrašytų susikaupė nemažas skaičius, tad ėmėmės įrašų. Be to, seniai norėjau, kad mano dainas lydėtų fortepijonas ar kiti klavišai - tai pildosi. O plokštelės pavadinimas kilo iš vienos dainos poeto A. Mikutos tekstu.
Ar džiaugiatės, kad sūnus nuėjo aktorystės keliu? Ar kalbatės su juo apie jo vaidmenis, patariate?
Aš džiaugiuosi, kad Ainis rado jam patinkančią veiklą, kuri jį keičia ir stiprina kaip žmogų. Aišku, mes kalbamės apie darbus jų kūrimo metu, aptariame rezultatus, įvykus premjeroms, bet tiek aš, tiek jis, visada patys sprendžiame, į kurias pastabas ar patarimus reaguoti.
