2014 metai. Europa. Lietuva. Vilnius. Minime dešimtmetį ES. Per tą dešimtmetį nuveikta daug, bet daug dar reikia nuveikti.
Mūsų vyriausybė draskosi marškinius kovodami su korupcija, sukčiavimu ir šešėliais. Teismai, teisėsauga ir policija nuolat atlieka titano darbą grumdamiesi su šiomis negandomis, ypač atsižvelgiant, kaip jiems trūksta resursų. Apie lėšų trūkumą mes girdime nuolat. Todėl, kai čia pat, vyriausybės panosėje, veši kone Šaraškino kontora - Registrų centras, taip norisi pasakyti: „Ei, kompetentingieji dėdės, pridėkite vieną papildomą nieko nekainuojantį punktą įmonių perregistravimo tvarkoje ir taip sutaupysite milijonus, kuriuos valstybė turėtų išleisti teismams ir tyrimams“.
Kalbant apie esmę - įsivaizduokite situaciją: turite UAB, o vieną rytą nubundate ir sužinote, kad pagal registrų centro duomenis ji jau priklauso kitam asmeniui. Ne ne, jūs jos nepardavėte, jos neperėmė dėl skolų, tiesiog kažkas nusprendė, kad nuo šiol įmonės savininkas bus jis. Ir tam jam nereikia jūsų leidimų, įmonės pirkimo sutarčių su jūsų parašu ir antspaudu, ar kažkokių kitų, sveiku protu žiūrint, būtinų dokumentų.
Norinčiam nusisavinti kažkokią įmonę, pavyzdžiui, UAB „Bim Bam“, užtenka susižinoti itin lengvai prieinamą informaciją - akcininko vardą, pavardę, asmens kodą, įmonės registracijos adresą; surašyti akcininko sprendimą, t.y, raštą, teigiantį, kad jūs naujas akcininkas, valdantis visas akcijas, ir kuriuo yra atleidžiamas ankstesnis įmonės vadovas ir paskiriamas jūs.
Tada, pridėjus akcininkų sąrašą ir kelias formas bei visus šiuos popierius pristačius į registrų centrą, už perregistravimą sumokėjus 50 Lt, oficialiai įmonė jau turi naujus savininkus. Ir kol teismas neįrodys priešingai, būtent jie bus laikomi teisėtais savininkais. Aš negaliu pasakyti, kiek kainuos tyrimas, teismas, kiek bus prarasta valdininkų, tyrėjų, teisėsaugos ir nukentėjusiųjų laiko, kol bus išspręsta šita situacija, tik žinau, kad užkirsti kelią tokiems protu nesuvokiamiems dalykams, valstybei nekainuotų nieko, tiesiog perregistruojant įmonę turėtų būti reikalavimas pateikti įmonės pirkimo pardavimo sutartį, ar bent kažkokį pardavėjo sutikimą ant servetėlės su jo parašu ir antspaudu. Nes šiuo metu Šaraškino kontorai nereikia absoliučiai jokių parašu, antspaudų, patvirtinimų ar dar kažko iš ankstesnio „Bim Bam“ akcininko dėl to, jog jis perdavė jums akcijas ir kad išvis žino, kas vyksta.
Taip ir nutinka tokios, švelniai tariant, kurioziškos situacijos, kai įmonė vieną dieną priklauso tau, o kitą dieną nuėjęs į banką gali sužinoti, kad įmonės sąskaitą jau ištuštino naujasis įmonės direktorius, kuris oficialiai ir turi priėjimą prie sąskaitų. Kaip, beje, ir visų registro centro tos įmonės dokumentų: balansų, pelno nuostolio ataskaitų, t. y. visko, kas reikalinga imant lizingą įmonės vardu.
Aš čia galėčiau plėstis ir daug visokių schemų sugalvoti, bet mano tikslas buvo ne pamokyti skaitytojus sukčiauti, o atkreipti dėmesį į tai, kad Registrų centre tam yra sudaromos itin plačios galimybės ir kad šią ydingą tvarką reikia labai skubiai tobulinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI pasiteiravus komentaro Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, jis sakė pats pamenantis tik du atvejus, kai pagal aukščiau nurodytą schemą buvo pasisavinta įmonė. Pasak A. Petrošiaus, šie atvejai buvo itin greitai išaiškinti ir informacija perduota teisėsaugai.
Pašnekovo teigimu, įvedus kitokią tvarką, nukentėtų 99 proc. sąžiningų verslininkų.