Medžiai kertami prisidengiant dviračių takais
Kaip teigia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkais Arminas Mockevičius, gatvių remonto ir asfaltavimo poreikis neturi sunaikinti jaukumą, pavėsį, gaivų orą mums suteikiančių medžių.
„Žaliosios erdvės sąskaita sprendžiama automobilių parkavimo problema sukels daug daugiau nepatogumų vietiniams gyventojams ir netgi pablogins jų sveikatą. Negalvojama, kad šaltakraujiškai iškirtus gyvų medžių alėją gyventojai ir aplinkinių įstaigų darbuotojai bus priversti kasdien kvėpuoti padidėsiančiu išmetamų dujų ir dulkių prisotintu oru, kurio taršą iki šiol sulaikė žalioji medžių lapija“, - kalbėjo A. Mockevičius.
Pasak Susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotojos Virginijos Vingrienės, valdžia spręsdama panašius klausimus niekuomet neatsiklausia visuomenės nuomonės ir tokiu būdu paminami vilniečių interesai.
„Prisidengus dviračių takais, kaip vienu iš ekologinių problemų sprendimų, iškirtus žaliąją erdvę, padaroma žymiai didesnė ekologinė žala aplinkai ir žmogui. Jos neišspręs nei dviračiai, nei prašmatniai suremontuotos gatvės ar pėsčiųjų šaligatviai. Juo labiau, kad automobilių eismo minėtoje gatvėje uždrausti neketinama“, - pabrėžia žaliųjų atstovė.
Žalieji įsitikinę, kad institucijos turi atsakingiau priimti sprendimus dėl medžių miestuose kirtimo, įvertindamos ilgą jų atkūrimo procesą.
Akcijos dalyviai prie medžių prikabino plakatus, kviečiančius sprendimų priėmėjus įvertinti žaliųjų erdvių miestuose svarbą ir atsigręžti į aplinką bei žmogų.
Vidutinio dydžio medis sugeria 130 l benzino taršą
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigia, jog savivaldybė turėtų teikti prioritetą ne automobilių statymo vietų plėtrai, bet miesto žaliųjų erdvių priežiūrai.
„Miesto žaliosios zonos, medžių alėjos turi savo funkciją: apsaugo nuo gatvės triukšmo, taršos, vasarą – nuo karščio. Vilnius visada buvo žalias miestas, todėl nedovanotina, jog dėl vairuotojų ar kelininkų patogumo kertami sveiki medžiai, ištisos medžių alėjos. Mano manymu, už tokį savavališką medžių kirtimą už tai atsakingi asmenys turėtų prisiimti ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę“, – sakė L. Balsys.
Anksčiau Vasario 16-osios gatvėje nupjautus medžius apžiūrėjusi Lietuvos žaliųjų partijos narė, dendrologė Marija Tamkevičiūtė yra patvirtinusi, jog dauguma nukirstų medžių buvo sveiki. „Galima buvo matyti, kad kai kuriems šių medžių yra apie 60 metų, tačiau jie sveiki, nepažeisti ligų. Liepos visuomet buvo sodinamos šalia gatvių, kaip medžiai, geriausiai apsaugantys nuo taršos. Vidutinio dydžio medis per vieną vegetacijos laikotarpį absorbuoja tiek kenksmingų medžių, kiek jų išskiriama iš 130 litrų benzino. O 6, 10, 15 kvadratinių metrų pločio liepų laja 3 kartus sumažina gyventojų girdimą gatvės triukšmą“, – teigė M. Tamkevičiūtė.
Vilnius - virtęs medžių šmėklų miestu
Tai, kad miesto medžiai prastai prižiūrimi pastebi ir Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis. „Nei savivaldybei, nei visuomenei visiškai nerūpi, kad medžiai mieste yra nuolat luošinami, žalojami. Vilnius yra virtęs medžių šmėklų miestu. Kur bepažiūrėsi, visur augalai luoši, sudarkyti. Likimas tokių augalų anksčiau ar vėliau būna toks pats – nukirtimas“, – sakė A. Davenis.
Pasak A. Davenio, visos problemos dėl medžių kyla dėl jų sodinimo nepagalvojus apie jų ateitį. „Mes manome, kad prioritetas tvarkant medžius turi būti skirtas ne genėjimui ir audros padarinių šalinimui, bet kompleksinei ir prevencinei medžių priežiūrai (arboristikai), kuri užtikrintų gerą medžio kaip augalo būklę ir leistų išvengti problemų ateityje, kad medis netaptų grėsme visuomenei ir žmonių turtui“, – teigė žinomas arboristas.
