Jei praėjusiais metais 2013 metais atvirose teritorijose kilo 4350 gaisrų, išdeginusių per 4 tūkstančius hektarų, iš jų šalies ugniagesiai gesinti miškų gaisrų buvo išvykę 159 kartus, kurių metu išdegė per 60 ha miško bei miško paklotės, tai šiemetinis gaisrų skaičius gniaužia kvapą.
Per beveik penkis šių metų mėnesius gaisrai pridarė gerokai daugiau nuostolių.
Šiemet atvirose teritorijose jau kilo 3857 gaisrai, išdeginę per 9 tūkst. hektarų, iš jų šalies ugniagesiai gesinti miško, miško paklotės gaisrų buvo išvykę 117 kartų, kurių metu išdegė per 140 ha miško bei miško paklotės.
Tiesa, šie skaičiai dar gaisro Smiltynėje ploto. Nuostoliai dar tik tikslinami. Preliminariai – Smiltynėje išdegė apie 90 hektarų miško ir 20 hektarų miško paklotės.
Dar nei tikslus nusiaubto miško plotas, nei nuostoliai nėra žinomi, bet Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pernelyg nesikremta.
Išdegusios kalnapušės jau seniai buvo pasiekusios savo brandą – perdžiuvusios ir gaisrų tikimybė buvo išaugusi. Savaitgalį jos suliepsnojo it degtukai.
„Man patiko Kretingos urėdo pasakymas, kad nuostoliai yra didesni morališkai nei materialiai. Apdegusias kalnapušes mes vis tiek parduosime, jos turėjo būti kertamos jau seniai“, – kalbėjo A. Feser.
Gaisro Smiltynėje atvejis išskirtinis. Paprastame miške gaisrai pražūtingi – ne tik niokojama bioįvairovė, lizdavietes, vabzdžius, bet palieka medžius ligotus, juos užpuola kenkėjai.
Senas, dar užpraeitame amžiuje vokiečių sodintas kalnapušes šiaip ar taip buvo planuojama iškirsti būtent dėl šio padidėjusio gaisrų pavojaus.
„Svarbiausia, kad nenukentėjo erelio lizdas, o mūsų gamtininkei dabar įdomu kas bus toliau. Šiuo atveju gamtai nuostoliai nėra neįkainojami. Kai kurios rūšys atsigauna ir suveši tik po tokių dalykų“, – guodėsi A. Feser.
Visgi, nuostoliai didžiuliai ir sunkiai pamatuojami, o galimos ateities prognozės – tik hipotezės, o tai, kad išdegė „tik“ beveik 100 hektarų miško ir gaisras suvaldytas per porą dienų – yra sėkmė.
Miškų gaisringumo prevencijai Kuršių nerijai bus skiriama didesnis dėmesys.
Daugumą gaisrų sukelia neatsargus žmonių elgesys miške – ypač rūkymas. Jau dabar keliaujant Kuršių nerija, abejose kelio pusėse matyti iškastos ir išravėtos smėlio juostos – tam, kad pro automobilio langą išmestos nuorūkos neuždegtų gaisro. Visgi, to maža ir priemonių bus daugiau.
„Nėra aišku kas sukėlė gaisrą. Jis prasidėjo tokioje vietoje, kad ten nėra ko vaikščioti. Imsimės prevencijos statysime stebėjimo kameras, kad matytume kokie žmonės praeina, taip kovosime ir su kitais pažeidėjais, pavyzdžiui, kovosime su keturračių vairuotojais“, – sakė direktorė.
Prieš kelerius metus didžiulis gaisras taip pat suniokojo dalį Šalčininkų urėdijos Girios girininkijos miško. Ten, iš pirmo žvilgsnio, gamta taip pat atsigavo – sužėlė viržiai, žydi šilagėlės. Visgi, miško šeimininkas girininkas Darius Šapokas, negali sakyti, kad tai geras ženklas.
„Taip, gamtoje laisvos vietos nėra, bet miškų gaisrai yra baisūs. Gamta suniokojame įvairiais skirtingais lygiais. Sunaikinami medžiai, arba jie tampa neatsparūs kenkėjams ir galiausiai miršta. Miško paklotė taip pat sunaikinama su joje gyvenančiais smulkiais gyvūnais ir organizmais. Galų gale teršiama atmosfera“, – sakė jis.
Anot jo, yra metodika įvertinti materialinius miško gaisrų nuostolius, tačiau gamtai neįmanoma jų suskaičiuoti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad miške reikia būti daug atsargesniu nei paprastai. Dėl sausos paklotės, dervingų šakelių, sausų spyglųir didėlio deguonies kiekio ore – miške kiekviena kibirkštis gali būti pragaištinga.
„Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis“, – pataria departamentas.