Išgirdęs klausimą, ar neketina pasekti karjerą baigusio krepšininko Žydrūno Ilgausko pėdomis ir prašyti JAV pilietybės, Naujojo Džersio „Devils“ klubo puolėjas akimirkai sumišo.
„Aš jau turiu JAV pilietybę. Seniai, gal kokie septyneri ar aštuoneri metai. Bet ji man tikrai netrukdo būti lietuviu“, – paaiškino D. Zubrus.
35-erių puolėjas JAV piliečiu tapo dar tuomet, kai Lietuvos įstatymai nedraudė dvigubos pilietybės, todėl elektrėniškis išsaugojo ir lietuvišką pasą. Pernai vasarą apsilankęs tėvynėje atsiimti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio D. Zubrus namo į Naująjį Džersį parsivežė ir naujus asmens dokumentus.
Penktadienį ledo ritulininkas į DELFI redakciją užsuko su visa savo šeima – kanadiete žmona Nathalie, vienuolikmečiu sūnumi Tomu ir ketveriais metais jaunesne Emma, tėčio gimtinę pamačiusia pirmą kartą.
Pasak D. Zubraus, jo vaikai kalba angliškai, nors į svečius atskrendanti močiutė ir pamokina lietuvių kalbos žodžių.
„Bet ne tiek daug, kad galėtų kalbėti. Nors va, Tomas kavinėje pats karšto šokolado užsisakė. Gal per šias dvi savaites, kol būsime Lietuvoje, jie daugiau pramoks“, – vylėsi vienintelis lietuvis, rungtyniaujantis Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL).
Balandžio 20-26 dienomis jis padės Lietuvos rinktinei pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyre, vyksiančiame sostinės „Siemens“ arenoje, o paskui dar savaitę su artimaisiais keliaus po Lietuvą.
D. Zubrus planuoja aplankyti Alytaus rajone gyvenančią močiutę, parodyti vaikams lietuvišką kaimą, Elektrėnų gatves, kuriose užaugo, gražiausius šalies kampelius. Bet su visa šeima kraustytis į Lietuvą ilgesniam laikui ledo ritulininkas neketina net ir tuomet, kai baigs savo karjerą didžiajame sporte.
Atsispyrė vilionėms iš KHL
DELFI skaitytojui pasiteiravus, ar planuoja senatvę sutikti tėvynėje, D. Zubrus kiek susimąstė.
„Nežinau, kur gyvensiu. Dažniausiai visiems norisi būti su savo vaikais. O jie gyvena Amerikoje, ten mokinasi. Ateis laikas, kai jie patys turės savo vaikų – tuomet norėsiu su anūkais pažaisti. Manau, būsiu arčiau jų. Bet į Lietuvą visada parvažiuosiu su mielu noru“, – svarstė sportininkas.
Anksčiau grįždavęs į Vilnių jis turėdavo apsistoti viešbutyje, bet toks gyvenimas D. Zubrui galiausiai įkyrėjo, ir „Devils“ atstovas nusipirko butą sostinėje.
„Man būti Lietuvoje labai patinka, dėl to čia, Vilniuje, ir turiu savo butą. Tam jį ir įsigijau, kad grįžus su šeima visiems būtų patogiau. Nemažai metų grįždavęs gyvendavau viešbutyje, ir tai galiausiai nusibodo“, – pasakojo ledo ritulininkas.
Dabar jis savo būsto Vilniuje duris praveria tik kartą metuose, kuomet per vasaros atostogas parskrenda į Lietuvą, bet gali būti, jog ateityje D. Zubrus čia lankysis kur kas dažniau.
DELFI skaitytojui pasidomėjus, ar baigęs karjerą nenorėtų savo patirties perteikti jauniesiems Lietuvos sportininkams, D. Zubrus prisipažino galvojantis apie tai.
„Taip, tai įmanoma. Šiuo metu man tikrai nepavyktų to padaryti, bet baigus karjerą – kodėl gi ne. Konkrečių planų dar neturiu, tačiau man patinka dirbti su vaikais, juos treniruoti“, – sakė NHL žaidėjas.
Tiesa, kada nuspręs pasitraukti iš didžiojo sporto, D. Zubrus kol kas neįsivaizduoja. Puolėjas dar neįgyvendino didžiausios savo svajonės – iškelti į viršų Stenlio taurę. 1997 metais būdamas žalias naujokas jis su Filadelfijos „Flyers“ klubu buvo nužygiavęs iki pat finalo, bet tikslo nepasiekė.
Prieš dvejus metus, jau vilkėdamas „Devils“ aprangą, lietuvis dar kartą atsidūrė per žingsnį nuo savo troškimo išsipildymo, bet jo komanda vėl suklupo finale.
Todėl praėjusią vasarą tapęs laisvuoju agentu ir sulaukęs Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) rungtyniaujančio Rusijos klubo pasiūlymo D. Zubrus nutarė likti „Devils“ gretose ir toliau mėginti triumduoti NHL pirmenybėse.
„Man skambino iš Rusijos, siūlė atvažiuoti. Bet aš noriu kuo ilgiau žaisti NHL, nes vis dar svajoju laimėti Stenlio taurę. Mano sutartis galios dar dvejus metus, o kas bus po to – nežinau. Manau, gali nutikti ir taip, jog karjerą baigsiu KHL lygoje. Bet noro žaisti ir jėgų aš dar tikrai turiu – jos niekur nedingo. Manau, net ir tada, kai ir pasensiu, man reikės ledo, norėsis čiuožti, žaisti“, – kalbėjo D. Zubrus.
Baiminasi dėl draugų Ukrainoje
Jei geriausias šalies ledo ritulininkas praėjusią vasarą būtų persikėlęs į Rusiją, dabar jis veikiausiai nesijaustų smagiai.
Net gyvendamas Naujajame Džersyje D. Zubrus jaučia baimę ir nerimą, kuomet kas kelias dienas skambina savo bičiuliams į Charkovą.
Šiame Ukrainos mieste būsimas NHL puolėjas išmoko daugelio žaidimo paslapčių, nes vaikystėje šešerius metus žaidė ir treniravosi vietos jaunimo komandoje.
Todėl kai „žali žmogeliukai“ iš Krymo pasklido po šalies Rytus, šaltukas suspaudė ir D. Zubraus širdį.
„Charkove turiu draugų, kuriems vis paskambinu paklausti, ar viskas tvarkoje. Žinoma, jaudinuosi dėl jų, nes tai man artimi žmonės. Kai nežinai, kas gali įvykti rytoj, baimės yra. Pagal tai, ką man pasakoja draugai, reali padėtis Charkove ir kituose Rytų Ukrainos miestuose yra visiškai kitokia, nei rodoma Rusijoje“, – teigė ledo ritulininkas.
Pakvietė ir D. Kasparaitį
Šalies rinktinei jis atstovaus po devynerių metų pertraukos ir pirmą kartą vilkės Vyčiu papuoštus marškinėlius Lietuvos publikos akivaizdoje.
„Siemens“ arenos tribūnoje D. Zubrų palaikys ne tik žmona su vaikais, bet ir pusseserė, pusbrolis.
„Jau dabar jaučiuosi neįprastai, o kai iščiuošiu ant ledo, manau, susijaudinsiu dar labiau. Bet aš pripratęs prie įtampos, mano gyvenime buvo daug labai svarbių varžybų“, – atsakomybės gerai pasirodyti prieš artimuosius nebijojo rinktinės kapitonas.
Į Vilnių jis kvietė ir Majamyje (JAV) gyvenančią kitą Lietuvos ledo ritulio garsenybę – karjerą jau baigusį gynėją Darių Kasparaitį. Bet pastarasis „Siemens“ arenos tribūnose nepasirodys.
„Skambinau jam, siūliau čia atvažiuoti. Bet D. Kasparaičiui sutrukdė šeimyninės aplinkybės: vis dėlto yra maži vaikai, reikia padėti žmonai juos prižiūrėti“, – paaiškino D. Zubrus.
Skaitytojai teiravosi ir žaidėjo nuomonės, ar Rusijai ilgus metus atstovavęs D. Kasparaitis galėtų kartu su juo rungtyniauti Lietuvos rinktinėje. Pagal Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) taisykles, 41-erių veteranas turi dar mažiausiai trejus metus žaisti Lietuvos čempionate.
„Jeigu Darius formą palaikys, kodėl gi ne? Bet gal po tiek laiko ledo ritulio lygis Lietuvoje jau bus pakilęs, ir jis nepateks į rinktinės sudėtį“, – šyptelėjo D. Zubrus.
Žais trejete su A. Bosu ir D. Kumeliausku
Pačiam D. Zubrui toks pavojus dar tikrai negresia. Vilniuje sekmadienį prasidėsiančiame šešių komandų turnyre jis bus vienintelis žaidėjas iš NHL ir didžiausia varžybų žvaigždė.
Tačiau lietuvių strategas Berndas Haake pabrėžia, kad vienas D. Zubrus šeimininkams medalių nelaimės. Specialistui iš Vokietijos ypač patiko tai, kaip pasitempė kiti komandos žaidėjai, kai penktadienį prie jų treniruotės prisijungė „Devils“ puolėjas.
„Nekrauname visos atsakomybės ant Dainiaus pečių. Neįmanoma vienam apčiuožti visus varžovus ir prismaigstyti įvarčių. Dainius yra mūsų lyderis, jis kitus paverčia geresniais. Bet vienas jis negarantuoja pergalių, todėl mes, treneriai, turime paruošti komandą.
Nenorime, kad paskutiniame čempionato mače mums vėl reikėtų kovoti dėl išlikimo I divizione kaip pernai. Mes norime medalio. Tokią žinią siunčiu savo žaidėjams“, – emocingai kalbėjo B. Haake.
„Tai man reikia įsilieti į komandą ir ją sustiprinti, o ne atvirkščiai. Nesutinku, kad būsiu kaip abiturientas tarp pirmokų. Esu eilinis rinktinės žaidėjas, ir tuo didžiuojuosi. Nepažįstu nei varžovų, nei mūsų komandos, todėl reikės tartis su treneriais, žiūrėti daug vaizdo įrašų. Daug laiko nėra, bet tikiu, kad viskas bus gerai“, – vylėsi pats D. Zubrus.
Elektrėniškis pirmame rinktinės trejete turėtų užimti vidurio puolėjo poziciją ir žaisti kartu su Arnoldu Bosu bei Donatu Kumeliausku.
„Devils“ ekipoje patyręs ir universalus lietuvis tose pačiose rungtynėse neretai spėdavo pažaisti ir abiejuose aikštės kraštuose, ir centre. Vertinant rezultatyvumą, pasibaigęs NHL reguliarusis sezonas D. Zubrui buvo vidutiniškas (13 įvarčių ir tiek pat rezultatyvių perdavimų), bet labiausiai Naujojo Džersio klubo vairininkas Peteris DeBoeras komandos senbuvį vertino už uolų darbą žaidžiant mažumoje.
Tačiau Vilniuje sirgaliai iš D. Zubraus pirmiausia tikėsis įvarčių. Pats ledo ritulininkas jų fejerverko žadėti neskuba.
„Neprognozuoju tokių dalykų, – DELFI konferencijoje paklaustas, kiek įvarčių tikisi pelnyti pasaulio čempionate, sakė žaidėjas. – Nenoriu apie tai galvoti, nes komandai galima padėti ir kitais būdais. Svarbiausia – laimėti kiekvienas rungtynes, o kas tuos įvarčius muš ir kaip – nesvarbu.“
Autobusu dardėjo dvi dienas
2005-aisiais Olandijoje vykusiame pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyre, kuomet D. Zubrus iki šiol vienintelį kartą gynė Lietuvos garbę, per sužaistas ketverias rungtynes jam pavyko pasižymėti 3 įvarčiais ir 1 rezultatyviu perdavimu. Pagal rezultatyvumą D. Zubrus komandoje tuomet buvo trečias.
Tiesa, tąsyk puolėjas nebuvo pačios geriausios sportinės formos. Dėl NHL lokauto Toljačio „Lada“ (Rusija) ekipai atstovavęs lietuvis prie rinktinės prisijungė negavęs nė dienos atokvėpio, o į Olandiją su komandos draugais jam teko kratytis autobusu.
„Pamenu, buvau gana pavargęs po ilgo sezono Rusijoje ir šiek tiek apsirgęs. Kelionė autobusu irgi nebuvo lengva. Bet, regis, tuomet įsiliejau į komandos žaidimą normaliai. Atsiminimai apie tą čempionatą liko tikrai labai malonūs, nes ir tėtis buvo atvažiavęs pažiūrėti, kaip žaidžiu už Lietuvą. Tik rezultatai galėjo būti geresni, nes vis pritrūkdavo šiek tiek sėkmės. Jeigu rinktinės lygis išliko panašus iki šios dienos, žinau, ko galima tikėtis“, – kalbėjo ledo ritulininkas, Olandijoje su komandos draugais užėmęs priešpaskutinę penktą vietą.
Nors prabėjo jau devyneri metai, pažįstamų veidų Lietuvos rinktinės rūbinėje D. Zubrus sutiks ne vieną: net dešimt dabartinės nacionalinės ekipos kandidatų su juo žaidė dar 2005-aisiais.
Šįkart pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyre Vilniuje prieš D. Zubraus komandą stos favoritais laikomi lenkai, per metus smarkiai sustiprėję kroatai, taip pat Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Rumunijos ekipos.
Sirgs už J. Valančiūną
DELFI skaitytojai smalsavo ir apie D. Zubraus laisvalaikį. Pastarasis anapus Atlanto garsėja kaip melomanas, todėl sulaukė klausimo, ką mano apie repo atlikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro sukurtą pirmenybėms skirtą dainą „Kietas kaip ledas“.
„Jos dar negirdėjau, tik žinau, kad tokia yra. Pats Svarą pažįstu, esu buvęs jų studijoje, pasikalbėjome apie muziką ir gyvenimą. Turiu jo telefono numerį, todėl manau, kad dainą gausiu“, – šypsojosi D. Zubrus.
Ledo ritulininkas pažįstamas ir su Šiaurės Amerikos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniaujančiu tautiečiu Jonu Valančiūnu, kurio debiutą atkrintamosiose varžybose labai norėtų išvysti iš „Madison Square Garden“ arenos tribūnų. Nors J. Valančiūnas žaidžia Toronto „Raptors“ (Kanada) klube, aštuntfinalyje jo laukia akistata su „Devils“ kaimynais iš Bruklino „Nets“ ekipos.
„Gegužės 3 dieną skrisiu atgal į JAV. Jei Jonas su komanda tuo metu žais Niujorke, būtų labai malonu nueiti pasižiūrėti rungtynių. Jei nebūna kamščių, iki arenos nuo mano namų tėra pusvalandis kelio. Bandžiau ir anksčiau apsilankyti „Raptors“ rungtynėse, bet tvarkaraštis neleisdavo. Žinau, jog ir Jonas labai nori, kad ateičiau, tad būtinai bandysiu“, – sakė D. Zubrus.
Tuo tarpu prieš išskrisdamas iš Lietuvos jis su šeima būtinai prisikirs mamos cepelinų.
„Labai juos mėgstu, bet sezono metu sau neleidžiu jų valgyti. Tačiau turime šeimos tradiciją: sezonui pasibaigus atvažiuoja mama arba tėtis, prisijungia žmonos šeima ir prisivalgome cepelinų, uždarydami sezoną. Čempionatu pasibaigus kitą sekmadienį greičiausiai irgi valgysiu cepelinus – ir nemažai“, – juokėsi sportininkas, be ledo ritulio, laisvalaikiu mėgstantis ir pamosuoti golfo lazda.
