Po šio susitikimo senatoriai vieningai smerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje bei palaikė Lietuvos siekį turėti daugiau NATO sąjungininkų pajėgų savo teritorijoje.
Neatmeta agresijos prieš Baltijos šalis
J. McCainas neatmeta galimybės, kad Rusija nesustos ne tik Ukrainoje.
„Kaip ir prezidentė, esame susirūpinė dėl tolesnių Vladimiro Putino veiksmų: ir Ukrainoje, ir Moldovoje, ir galbūt netgi Baltijos šalyse. Sutinkame, kad reikia pasiųsti stiprią žinią V. Putinui, kad NATO sutarties 5-ojo straipsnio pažeidimas būtų traktuojamas labai rimtai, kaip puolimas prieš visas NATO nares“, - kalbėjo buvęs kandidatas į JAV prezidentus.
Po Ukrainos, antra didžiausią nerimą JAV senatoriams kelianti šalis – Moldova, kur jau bruzda Padniestrės regionas.
J. McCainas pabrėžė, kad didesnio skaičiaus NATO sąjungininkių karių buvimas Baltijos šalyse yra reikalingas, tačiau apie nuolatinę sausumos kariuomenės bazės kūrimą esą nėra kalbos.
„Esu įsitikinęs, kad galime turėti ir turėsime daugiau karinio bendradarbiavimo. Žinoma, ne nuolatines bazes, bet rotacines pajėgas ir karines pratybas“, - teigė senatorius.
J. McCainas aštriai pasisakė tiek apie savo buvusio varžovo prezidento rinkimuose Baracko Obamos politiką, tiek apie tarptautines sankcijas Rusijai.
„Atsakas į V. Putino elgesį beveik kelia juoką. Vienintelis dalykas, kurį V. Putinas supranta, yra jėga. O buvo silpniausia įmanoma reakcija. Sankcijos saujelei žmonių ir vienam bankui. Esu labai susirūpinęs dėl smurto protrūkį Rytų Ukrainoje, taip pat jaudinuosi dėl Moldovos ir šios šalies saugumo. Jei Europa ir JAV nesiims daug griežtesnių veiksmų, bijau, kad V. Putinas jausis tik drąsiau.
JAV neduos gynybinių ginklų Ukrainai – neperšaunamų liemenių, naktinio matymo akinių, reaktyvinio kuro, atsarginių dalių. Mes net to neduosime bijodami išprovokuoti V. Putiną. Tai tik padrąsina V. Putiną – tai, kad mes nepadėsime Ukrainos valdžiai ir žmonėms, kai juos užpuolė V. Putinas, yra gėdinga“, - sakė senatorius.
Paklaustas, ar Lietuvai reikia didinti gynybos finansavimą, buvęs kandidatas į prezidentus pabrėžė būtinybę kuo greičiau pasiekti NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP ribą.
Senatorius J. Barasso susitikimą su D. Grybauskaitę pavadino „labai produktyviu“. „Ji labai tvirta ir tiesi. Turėjome nuoširdų pokalbį apie reagavimą į V. Putino veiksmus, o taip pat – apie ilgalaikius klausimus dėl energetinio saugumo, stabilumo ir energijos prieinamumo“, - sakė JAV politikas.
Pasak jo, enegetikoje kryptis aiški – „tolyn nuo priklausomybės nuo Rusijos energijos“. Respublikonas žodžių į vatą nevyniojo, sakydamas, kad V. Putinas energetinius resursus naudoja kaip „morką ant pagaliuko“, versdamas Europos šalis šokti pagal savo dūdelę.
„Tam turi ateiti galas“, - teigė J. Barasso.
Senatorius J. Hoevenas pabrėžė, kad atsakas į Rusijos veiksmus turi būti vieningas – tiek iš JAV, tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš NATO. Sykiu jis pabrėžė energetikos sprendimų svarbą, sukuriant konkurenciją Europos šalims, priklausomoms nuo Rusijos energetinių išteklių.
Lietuvą jis pagyrė dėl energetikos sprendimų, o ypač – dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo ir elektros jungčių.
„Po metų jūs galėsite gauti dujas iš kitų šaltinių, o po pusantrų ar dvejų metų – elektrą. Šio energetinio saugumo užtikrinimas – labai svarbus jūsų nacionalinio saugumo elementas“, - teigė politikas.
Prezidentės patarėja: Rusijos veiksmai nieko gero nežada
Prezidentės vyriausioji patarėja Jovita Neliupšienė žurnalistams teigė, jog susitikime su senatoriais pirmiausiai kalbėta apie saugumo klausimus – nuo įvykių Ukrainoje iki Lietuvos ir JAV karinio bendradarbiavimo bei kibernetinio saugumo klausimų.
„Diskusija iš tiesų buvo svarbi, turint omenyje, kad rytoj prasideda keturšalės derybos – Ukrainos, Rusijos, JAV ir ES atstovų – tikintis sureguliuoti situaciją. Deja, kol kas Rusija nepadarė nieko tokio, kas prisidėtų prie šitos situacijos sureguliavimo. Priešingai – mes vis dar matome kariuomenę prie Ukrainos sienų, vykstančias provokacijas, grasinimus energetiniu ir ekonominiu šantažu“, - kalbėjo J. Neliupšienė.
Paklausta, ar, D. Grybauskaitės nuomone, laikas Rusijai taikyti platesnes ekonomines sankcijas, prezidentės patarėja teigė, jog Lietuva eina su su visos ES linija.
„Šiuo metu ES laikosi vieningos pozicijos. Prezidentės nuomone, ta vieninga pozicija turi būti išlaikoma. Yra sutarta dėl tikslinių sankcijų, Europos Komisijos paprašyta parengti, koks turėtų būti kitas sankcijų etapas. Manau, kad rytoj laukia labai svarbi diena, ir galima bus spręsti ir vertinti, kokių žingsnių turi imtis bendrai visa ES“, - teigė J. Neliupšienė.
