Pasak V. Socoro, Rusijos požiūriu, geriausia išeitis būtų, jeigu JAV sutiktų su Rusijos siūlymu dėl Ukrainos federalizacijos, tačiau tai būtų pateikta kaip bendras Rusijos ir JAV sprendimas dėl Ukrainos. To esą kaip tik ir siekiama per Sergejaus Lavrovo ir Johno Kerry derybas.
„Antras geriausias scenarijus Rusijai būtų, jeigu JAV ir Europos Sąjunga nesipriešintų federalizacijai: nepritartų, bet ir nesipriešintų. Jeigu pirmieji du planai žlugs, Rusija gali bandyti okupuoti rytinę Ukrainos dalį. Aš manau, kad tai įvyks tik tuo atveju, jeigu žlugs federalizacija“, - interviu DELFI sakė analitikas.
- Padniestrė, Abchazija, Pietų Osetija, Kalnų Karabachas – Rusiją supa daugybė įšaldytų konfliktų zonų, tačiau Krymo atveju Rusija pasirinko aneksuoti pusiasalį. Gal Jūs turite paaiškinimą, kodėl taip buvo pasielgta?
- Prezidentas Vladimiras Putinas paaiškino priežastis. Jis ėmė įgyvendinti naują Rusijos užsienio politikos konceptą. Apie tai jis kalbėjo savo kalboje kovo 18-ąją, pranešdamas apie Krymo aneksiją. Jis tada pasakė, kad nuo dabar Rusija savo užsienio politiką orientuos į rusų pasaulį (Russkij mir). Tai neturi aiškios geografinės apibrėžties. Russkij mir gali būti visa buvusi Sovietų Sąjungos teritorija, gali būti visa buvusi Rusijos imperijos teritorijos dalis.
V. Putinas rusų tautą apibrėžė kaip suskaldytą tautą, padalintą tarp dirbtinių sienų, kurios buvo nubraižytos po Sovietų Sąjungos žlugimo. Pasak V. Putino, rusų tauta turi būti suvienyta, nepaisant šių sienų. Dar daugiau - V. Putinas iš esmės paneigė, kad ukrainiečiai sudaro naciją. V. Putino nuomone, ukrainiečiai yra tarsi kitokie rusai.
Tai nėra visiškai nauja koncepcija. Caro imperijos metais oficialioji doktrina teigė, kad ukrainiečiai yra tarsi mažieji rusai. Taigi, anot V. Putino, nėra tokio dalyko kaip ukrainiečių tauta. Tai lemia, kad ukrainiečiai yra dalis suskaidytos rusų nacijos ir tai sudaro sąlygas Rusijai vėl plėstis. Tokią inovaciją V. Putinas paskelbė kartu su Krymo aneksija.
Rusija oficialiai neaneksavo Abchazijos ir Pietų Osetijos, ji tik atėmė šias teritorijas iš Gruzijos ir paskelbė jas nepriklausomomis valstybėmis, nors realybėje jos yra pati tikriausia Rusijos dalis.
Dabar V. Putinas jaučiasi stipresnis, jis jaučia, kad gali atvirai mesti iššūkį Vakarams ir likti nenubaustas.
- Ar teisingai suprantu, kad Rusijos požiūriu Abchazija ir Pietų Osetija nėra laikomos suskaldytos rusų tautos žemėmis, kaip kad Krymas?
- Na, jos nebuvo paskelbtos Rusijos dalimi, bet reikia turėti omenyje, kad Rusija masiškai suteikė šių sričių gyventojams Rusijos pilietybę. Tai buvo tarp 2002 m. ir 2008 m.
Kaip tik per tą laiką Rusija išvystė konceptą, kas gali įgyti Rusijos apsaugą ir gauti pilietybę. Šis konceptas galioja iki šiol ir jis toks miglotas, kad gali būti pritaikomas bet kada, kai Rusija to užsinori.
Naudojami tokie migloti terminai: etniniai rusai; rusai pagal pilietybę, kurie nebūtinai yra rusų kilmės; tėvynainiai; rusakalbiai. Šios sąvokos tokios neaiškios, kad Rusija gali pritaikyti jas bet kokiomis aplinkybėmis, kada tik pasirenka.
Pavyzdžiui, Baltijos valstybėse, daugiausia Estijoje ir Latvijoje, Rusijos požiūriu gyvena rusų mažuma, tačiau yra ir rusakalbių. Pavyzdžiui, ukrainiečius, baltarusius ar net armėnus, kurie gyvena Latvijoje ar Estijoje, Rusija vadina rusakalbiais, nes lingvistiškai jie yra rusifikuoti. Ir bet kas, kas kažkada buvo Sovietų Sąjungos pilietis, buvusio piliečio vaikas yra tėvynainis, nepaisant asmens etninės kilmės, pilietybės ar net asmeninių įsitikinimų.
Kitaip tariant, Rusijos išvystytas tėvynainio ar rusakalbio konceptas automatiškai sudėlioja žmones į stalčiukus, nepaisant individualių norų. Taigi šitas konceptas buvo įgyvendinamas dar prieš 2008 m. ir jis vis dar veikia.
- Jeigu Jūs sakote, kad ukrainiečiai yra traktuojami kaip mažieji rusų broliai, tai tuomet išeina, kad vienijant rusų žemes tik laiko klausimas, kada Rusija okupuos visą Ukrainą?
Remiantis šiuo konceptu, įvairūs Ukrainos regionai įgautų ne tik autonomiją, bet ir teisę užmegzti specialius ryšius su Rusija dvišaliu pagrindu. Žinoma, praktikoje tokie ryšiai būtų mezgami labiau su rytinės Ukrainos regionais, kurie yra gausiai apgyvendinti ir labiausiai industrializuoti. Tai taip pat Ukrainos dalis, kurioje savų interesų turi oligarchai.
O įdomiausia, kad tie oligarchai visai nenori būti Rusijos dalimi ir nenori nefunkcionuojančios federacinės Ukrainos, kurioje Rusija žaistų manipuliacinius žaidimus. Oligarchai norėtų, kad rytiniai regionai, kaip Doneckas ar Luhanskas, būtų funkcionalios Ukrainos dalimi, kad apgintų jų interesus.
Taigi Rusijos tikslas šiuo metu yra, kad Ukraina taptų nefunkcionuojančia federacine valstybe, kuri praktiškai būtų suskaidyta į rytinius regionus, orientuotus į Rusiją, vakarinius – orientuotus į Europos Sąjungą, ir neapibrėžtą vidurinę dalį. Kad tai įgyvendintų, Rusijai reikia Vakarų sutikimo.
- Kodėl taip manote?
- Pati viena Rusija nėra tiek įtakinga, kad priverstų dabartinę Ukrainos Vyriausybę priimti šias sąlygas. Rusijos planuojama federalizacija pasisektų tik su Vakarų sutikimu.
Rusijos požiūriu, geriausia išeitis būtų, jeigu Jungtinės Valstijos aiškiai sutiktų su tokiu pasiūlymu, bet tas pasiūlymas neturi atrodyti kaip Rusijos pasiūlymas, jis turi atrodyti kaip bendras JAV ir Rusijos siūlymas Kijevui. Tai idealiausias scenarijus Rusijai, jie stengiasi gauti tokį pritarimą per Sergejaus Lavrovo ir Johno Kerry derybas.
Antras geriausias scenarijus Rusijai būtų, jeigu JAV ir Europos Sąjunga nesipriešintų federalizacijai: nepritartų, bet ir nesipriešintų.
Jeigu pirmieji du planai žlugs, Rusija gali bandyti okupuoti rytinę Ukrainos dalį. Aš manau, kad tai įvyks tik tuo atveju, jeigu žlugs federalizacija. Mano nuomone, Rusija bandys priversti Ukrainą sutikti su savo sąlygomis gąsdindama: esą jeigu Ukrainos Vyriausybė nepritars tokiai idėjai, Rusija okupuos rytinius regionus.
- Jūsų nuomone, ar Vakarai linksta pritarti arba bent nesipriešinti Ukrainos federalizacijai?
- Per anksti ką nors sakyti. Mes turime atskirti trumpo ir vidutinio laikotarpio veiksmus. Ką Vakarai darys vidutiniu laikotarpiu, nėra aišku, bet tikrai jaučiamas didžiulis spaudimas Vakarams imtis veiksmų trumpuoju laikotarpiu. Kodėl?
Ukrainos prezidento rinkimai numatyti gegužės 25 d. Rusija nepripažįsta egzistuojančios Ukrainos Vyriausybės ir sako, kad ji nelegitimi. Rusija gali turėti įtakos rytiniams Ukrainos regionams ir paskatinti visuomenę nedalyvauti prezidento rinkimuose. Jeigu Rusijos propaganda dirbs intensyviai, rytinių Ukrainos regionų visuomenės dalyvavimas rinkimuose gali būti labai žemas.
Tokiu atveju Rusija galės deklaruoti, kad rinkimų rezultatai bus nelegitimūs. Tai dar viena priežastis nepripažinti naujosios Kijevo valdžios.
Būtent dėl mano minėtos priežasties Kijevo Vyriausybė ir JAV labai stengiasi, kad Rusija pripažintų Ukrainos Vyriausybę prieš prezidento rinkimus ir nori gauti Rusijos sutikimą, kad ji nesieks apriboti rytinių regionų dalyvavimo rinkimuose. Ukraina ir JAV patiria didžiulį spaudimą ir siekia šių dviejų dalykų – Vyriausybės pripažinimo ir pažado, kad nedarys kliūčių prezidento rinkimams Rytuose. Jie nori to kuo greičiau ir prieš gegužės 25 d.
Rusija abu šiuo dalykus siūlo mainais į vieną sąlygą: kad Ukraina ir JAV prieš gegužės 25 d. pasižadėtų, jog pagal naująją Konstituciją Ukraina taps federacija. Taigi JAV ir Ukraina yra spaudžiamos laiko, o Rusija nėra spaudžiama, ji gali palaukti.
Rusijos pozicija dabar tokia: jeigu norite legitimių ir pripažintų prezidento rinkimų rytiniuose regionuose, pasižadėkite dėl naujų Konstitucijos principų – federalizacijos, rusų kalbos kaip antros valstybinės kalbos statuso ir Ukrainos nesijungimo į NATO ar Europos Sąjungą.
- Taigi Rusija šiame žaidime pirmauja?
- Taip, net labai.
- Ko trūksta Vakarams? Kas trukdo veržtis į priekį?
- Nesu tikras, ar Vakarus vis dar galime vadinti šia vieninga sąvoka, tačiau Vakarų politikai yra silpni ir nekompetentingi. Bendrai kalbant, jie visiškai nesidomėjo šiuo regionu, kol Rusija neokupavo Krymo. Galiausiai, Vakarų politikai buvo priversti reaguoti, bet jiems nepatinka ši situacija, jie nori kuo greičiau visa tai pabaigti, susitelkti ties kitais dalykais, bet nežino, kaip to pasiekti.
- Kaip manote, ar Baltijos šalys yra saugios esant dabartinei situacijai?
- Manau, kad Baltijos šalys saugios, nes jos NATO narės. To tikrai pakanka, nes Rusija nedrįs pulti ar labai spausti NATO narių. Nesaugios yra už NATO ribų likusios šalys, kurios praleido galimybę įstoti į Aljansą: tai Gruzija, Moldova, ta pati Ukraina.