Mokytoja Nijolė Lukošiūtė neteko žado, kai buvę mokiniai, sužinoję apie jos bėdą, padovanojo skuterį – judėti padedantį keturratį vežimėlį.
Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokanti 54-erių N. Lukošiūtė mokytojauja jau 32-ejus metus. Nuo jaunystės N. Lukošiūtė serga vadinamąja jaunimo liga – išsėtine skleroze. Liga, kuri nėra iki galo išgydoma, sutrikdo žmogaus judėjimo galimybes. Mokiniams N. Lukošiūtės liga niekada nebuvo paslaptis, kadangi ji vaikštinėja pasiramsčiuodama lazda.
Neseniai sostinės savivaldybėje vykusiame renginyje buvo kalbama apie išsėtinę sklerozę, patariama, kaip su šia liga gyventi. Čia N. Lukošiūtę pakalbino žurnalistai. Mokytoja prasitarė, kad jos gyvenimo kokybę gali palengvinti skuteris. Žurnalistams mokytoja prisipažino dabar įrenginiui neturinti pinigų – mokykloje neturi daug pamokų, tad ir atlyginimas menkas. Duodama interviu, mokytoja pažadėjo sau, kad vis tiek pinigų iš kažkur gaus ir skuterį įsigys.
„Man skuterio reikia, kad, pavyzdžiui, galėčiau nueiti į dainų šventę, kurioje nebuvau šimtą metų. Taip pat negaliu nueiti į naująjį Bernardinų sodą – paeinu 100 metrų ir man reikia pasilsėti, kad kojos atsigautų. Gyvenimo kokybė prasta, negali nueiti į didesnę parduotuvę – greitai pavargstu“, – pasakojo mokytoja.
Dovaną lydėjo ir ašaros, ir džiaugsmas
Vieną kovo dieną N. Lukošiūtė surado tinkamą skuterį. „Kai tik jį pamačiau, supratau, kad jis kaip tik man ir turiu iš kurs nors gauti pinigų. Sumokėjau užstatą – 1200 Lt ir galvojau, kad turiu laiko – iš kažkur pinigai atsiras“, – prisimena pedagogė.
Tą pačią dieną N. Lukošiūtė sulaukė buvusių mokinių kvietimo kavos. Sutartu laiku atėjusi į piceriją mokytoja išvydo mokinius ir iš pirmosios, ir iš paskutinės laidos. Pirmoji jos laida mokyklą baigė prieš 25 metus, o paskutinė laida buvo pirmųjų mokinių vaikai. Pasirodo, buvę mokiniai, žiniasklaidoje sužinoję apie jos bėdą, gimtadienio proga sumanė susidėti ir prieš pat mokytojos gimimo dieną jai padovanoti skuterį.
„Išgriuvau iš koto, tokia dovana, kainavo 3500 Lt. Ir ašaros byrėjo, ir džiaugiausi. Pasakiau vaikams, kad jiems lieku skolinga, o jie man aiškino patys esą skolingi“, – DELFI pasakojo N. Lukošiūtė. Ji atgavo ir už skuterį sumokėtą užstatą – įrenginiui užteko mokinių padovanotos sumos. Už likusius pinigus moteris važiuos į sanatoriją.
N. Lukošiūtė jau išbandė padovanotą skuterį ir negali atsidžiaugti pagerėjusia gyvenimo kokybe. Pašnekovė juokiasi iš kalbų, kad dovanos mokytojams nešamos, kai iš jų kažko reikia. „Palaukite, ko iš manęs reikia mokiniams, kurie baigė mokyklą prieš 25 -erius metus?“, – klausia N. Lukošiūtė.
„Kiek įdedi į vaikus, dar su kaupu gauni iš jų. Mano mokiniai patys nuostabiausi. Aš nežinau, kas pinigus aukojo, labai džiaugiuosi, kad turiu tokių mokinių, dėkoju jiems ir siunčiu bučkį“, – buvusiems mokiniams dėkinga lituanistė.
Ji džiaugiasi, kad dabar su vaikais drąsiai galės eiti per lygiadienį prie Neries degioti ugninių juostų. Iki šiol mokytojais reikėdavo temptis kėdę, kad turėtų kur atsisėsti.