Gruzijos krantus skalauja Juodoji jūra. Skirtingai nei mūsų Baltijos, Juodoji jūra – tarsi arbatėlė nuo gegužės iki spalio. Tiesa, patys gruzinai į pajūrį keliauja dažniausia tik rugpjūtį. Esą tik tada vandens temperatūra tinkama maudynėms, bet mes iš šiaurės ir ne tokie išlepę.
Po nepriklausomybės atgavimo vykusiuose karuose Gruzija prarado dalį pajūrio – saulėtąją ir SSRS kurortų karaliene vadinamą Abchaziją. Dabar tai neva nepriklausoma, bet visiškai nuo Rusijos priklausoma teritorija. Deja, ten nuvykti užsieniečiui sudėtinga ir nesaugu.
Vis dėlto Gruzija turi dar vieną pajūrio perlą – tai Adžarijos regioną, į kurį vasaromis suplūsta didelė dalis Gruzijos ar net kaimyninės Armėnijos. Nesumeluosiu, jei pasakysiu, kad Adžarijos sostinę Batumį galima vadinti Gruzijos vasaros sostine. Tai kažkas tarp Klaipėdos ir Palangos.
Batumis – uostas, bet kartu ir poilsio vieta. Čia gausu viešbučių (tarp jų yra ir aukščiausios klasės), bet galima ir susirasti nuomai kambarį ar butą. Kur, kas ir kaip – pasakys kiekvienas vietinis, net jei jūs ir neklausite. Tik atvykus su traukiniu ir išlipus Batumio stotyje sulauksite gausybės pasiūlymų apsistoti.
Pats Batumis – labai šarmingas miestas: carinė architektūra, jūra, uostas ir adžaruli (tai nacionalinis patiekalas – keptas laivo formos paplotėlis su sūriu ir kiaušiniu). Jei įkyrės gulėti pajūryje, pasivaikščiokite dailiai sutvarkytu taku palei jūrą, paklaidžiokite po senamiestį ir jo kiemus arba nuvykite į legendinį Batumio botanikos sodą, o vakare atsiduokite šėlsmui naktiniuose klubuose ir restoranuose.
Netoli Batumio esantis Kobuleti miestelis - dar viena audringų pajūrio linksmybių vieta. Tiesa, čia daug dvasinio peno ar istorijos nerasite, bet saulė, šilta jūra – garantuoti. Dažniausiai Kobuletį renkasi jaunimas ir armėnai, net patys gruzinai juokauja, kad vasarą tai ne jų, o Armėnijos dalis.
Norintiems ramesnio poilsio – Sarpis, Gonijo, Kvariatis. Pastaruosius galima įvardinti kaip gruziniška Neringa. Teigiama, kad ten vanduo švariausias visoje Adžarijoje. Be to, galima grožėtis ne tik jūra, bet ir kalnais. Ten kainos gal ir didesnės, o ir naktinis gyvenimas ne toks intensyvus, tačiau ramiau.
Bet kokiu atveju, kainos toli gražu neprilygsta lietuviškųjų kurortų įkainiams. Dar kas nuostabu, ten labai daug kavinių ir restoranų ant paties jūros kranto. Ar gali būti kas maloniau, nei vietinio restoranėlio terasoje „sukirtus“ ką tik pagautą ir ant žarijų iškeptą žuvį su vyno taure rankoje žvelgti, kaip leidžiantis saulei bangos skalauja krantą?
Vos nepamiršau tų, kurie nori visiškai pabėgti nuo turistų ir poilsiautojų srautų. Vykite į šalia Adžarijos esantį Gurijos regioną, kurio pakrantę taip pat skalauja Juodoji jūrą. Skirtingai nuo kaimynų, Gurijos gyventojai nėra labai išlepinti turistų – daugiau ramybės, nuoširdumo ir mažesnės kainos, o jūra tokia pat šilta ir dar keistas juodas smėlis, kuris padeda nuo reumato ir kitų ligų.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
