Vieni gydosi vegetarizmu, kiti – žaliavalgyste, treti teigia, kad vėžį išsigydė riebia kiauliena. Ir visi jie turi savų argumentų apginti savo tiesai.
Vegetarais būti sveika ne visiems
Vegetarė Janina Davidonienė, labiausiai žinoma kaip želmenų sulčių vartojimo Lietuvoje pradininkė, vegetariškai maitinasi jau daugiau nei 20 metų, tačiau visų tapti vegetarais ji neįkalbinėja.
Pasak jos, skrandžio sulčių išsiskyrimą labai išbalansuoja mitybos režimo nebuvimas, todėl labai svarbu maitintis tuo pačiu metu. Juk mūsų organizmas – labai sudėtinga ir protinga sistema. Jeigu ji maisto gauna tuo pačiu metu, jau iš anksto pradeda ruoštis jos virškinimui išskirdama skrandžio sultis. Tuo tarpu kai mityba chaotiška, jis nebežino, kada kam ruoštis. Būtent dėl to šiandien labai daug žmonių, net jaunų, turi problemų su virškinimu. Savo ruožtu sutrikęs virškinimas – daugelio ligų priežastis.
Kita priežastis, kodėl maistas dažnai virškinimas blogai, susijusi su vienos svarbiausių mitybos taisyklių – ilgai kramtyti – nepaisymu. Kramtymas, be to, teigiamai veikia ir smegenų veiklą.
Svarbiausias teisingos mitybos požymis – švytintis veidas
„Maistas turi būti subalansuotas, jame turi būti ir baltymų ir riebalų, ir angliavandenių, negalime valgyti vien angliavandenių ar vien baltymų. Dabar stengiuosi bent kartą per dieną pavalgyti baltyminio maisto, nes jeigu jo nepavalgau, būnu alkana. Mano baltymų šaltinis – daiginti avinžirniai, daiginti lęšiai, daiginti žirniai, migdolų riešutai, taip pat padaiginti, saulėgrąžos, kitos sėklos. Daiginti kviečiai man nelabai tinka, tačiau valgau daigintus rugius, avižas, grikius. Daigintų sėklų ir ankštinių virškinimui reikia daug mažiau energijos, todėl jų pavalgę jausimės žvaliai. Jei iš daigintų augalų virsime sriubą ar košę, tai bus naudingiau nei iš nedaigintų, bet energijos po tokio maisto gausime mažiau lyginant su nevirtomis daigintomis sėklomis.
Taip pat pastebėjau, kad mano organizmas reikalauja žalumynų. Jeigu nepavalgau žalio, nevirto maisto, taip pat jaučiuosi alkana. Kita vertus, žinau žmonių, kurie jaučiasi alkani, jei nepavalgo virto maisto. Taigi vėlgi vieno recepto visiems nėra. Be to, yra teorija, kad mityba labai priklauso nuo genetinio kodo ir labai didele dalimi ją lemia tai, kaip maitinomės vaikystėje. Aš vaikystėje laukuose valgydavau daug įvairių žolių“, - tikino J. Davidonienė.
Ji pati savo virškinimo problemų sprendimui dar prieš 20 metų atrado Ukrainoje gyvenančio mokslininko Boriso Bolotovo metodiką. Jis siūlė valytis organizmą ne badavimu, bet ryjant t. y. nemaišant su seilėmis) vaisių arba daržovių išspaudas. Taigi išspaudus sultis jis siūlė su tam tikru laiko intervalu atskirai suvartoti ir sultis, ir likusias nuo jų išspaudas – ląstelieną, kurią reikia vartoti likus valandą iki valgymo. Taip pat jis rekomendavo, be specifinių vaistažolių mišinių, po kiekvieno maisto praėjus pusvalandžiui čiulpti labai mažą valgomosios druskos kiekį, valgyti kuo daugiau raugintų produktų, kurie tuo metu buvo nelabai populiarūs.
„Iki tol buvau įtikinta, kad valgyti raugintus kopūstus „nesveika“, o skrandis sunkiai virškino, tiesiog prašėsi rūgšties. Organizmui reikia duoti fermentuoto maisto, t. y. dalinai suvirškinto. Tai rauginti produktai. Tačiau ar vegetarai daug jų valgo? Ne, kaip ir nevalgo pakankamai baltymų, todėl vaikšto pageltusiais veidais, nes jų kepenys suriebėjusios dėl baltymų trūkumo. Aš pati su tuo susidūriau tapusi vegetare, nes iš pradžių taip pat vartojau per mažai baltymų. Be to, pagal B. Bolotovą, maisto su konservantais virškinimui reikia didesnio kiekio skrandžio sulčių nei maistui be konservantų“, - svarstė moteris, savo patarimais padėjusi ne vienam ligotam žmogui.
Jos manymu, daugybė žmonių, pasičiupę kokią nors tuo metu populiarią metodiką, susigadina sveikatą, kadangi nepagalvoja, kad ji gali individualiam organizmui visiškai netikti. Pagrindinis požymis, kad mityba yra teisinga, – švytintis veidas (graži oda, blizgančios akys ir energija trykštantis žvilgsnis). „Liūdna žiūrėti, kai žmogus aiškina, kaip sveikai jis maitinasi, o jo veidas papilkėjęs, jis neturi energijos. Taigi vienam sveika yra viena, kitam – kita. Turiu pažįstamų žmonių, kurie kerta viską iš eilės ir jų veidas švyti. Tiesiog jie turi gerą virškinimą. Kiti turi atsirinkti, kas jiems tinka ir kas netinka“, - teigė J. Davidonienė.
Kaip išsiaiškinti, kuris maistas netinka
Pasak pašnekovės, yra puiki individualios ir genetiškai tinkančios mitybos parinkimo metodika. Ši metodika padeda išsiaiškinti, kokiam maistui žmogus yra alergiškas ar jo netoleruoja. Tiesiog kuriam laikui reikia labai susiaurinti valgiaraštį, pradėti nuo monodietos, t. y. valgyti tik vieną vienintelį produktą ir stebėti savo savijautą. Geriausia viską fiksuoti dienoraštyje. Sekančią dieną įvedame vieną kurį nors naują produktą. Jeigu atsiras energijos stygius ar iškils kitokių nemalonių pojūčių, jis netinka. Beje, jei užvalgoma neteisingo maisto, dažnai būna mieguistumas. Po pietų neturi norėtis prigulti, maistas turi duoti energijos.
„Taip atsirinkau, kam aš alergiška, nors pagal tyrimus poliklinikoje nesu alergiška nei jokiam maistui, nei dulkėms ar augalams, bet pats mano organizmas labai alergiškas. Stebėdama savo savijautą išsiaiškinau, kad esu alergiška maisto priedams. Ypač didelė alergija modifikuotiems produktams – nuo jų sutrinka virškinimas, net kraujuoja gomurys, skrandžio sienelės, pablogėja kepenų ir kasos veikla. Taip pat blogai mano organizmą veikia konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Jei produktai pagerinti sintetiniais vitaminais, taip pat iškart turiu juos išmesti. Taigi parduotuvėje tenka užtrukti daug laiko, kol perskaitau etiketes. Be to, ir etiketėse ne visada būna pažymėti visi maisto priedai“, - pasakojo J. Davidonienė.
Jos manymu, dabartinėje konservantų ir kitų maisto priedų eroje auganti karta natūralios atrankos būdu greičiausiai prisitaikys prie kitokio maisto. Tie žmonės, kurie negalės jo vartoti, tiesiog atsisijos, o kiti galės valgyti viską. Juk dabar daržovės būna apipurkštos chemikalais ir vieni jas valgo be jokių problemų, o kiti susiduria su problemomis.
„Beje, net tie patys produktai keičiasi. Pavyzdžiui, anksčiau labai mėgdavau džiūvėsėlius, tačiau kartą man nuo jų pasidarė bloga. Vos po dviejų džiūvėsių sutriko virškinimas. Paaiškėjo, kad juos gaminant buvo pradėtas naudoti palmių aliejus, kurį labai naudinga vartoti išoriškai, bet jis visiškai netinka nesveikas kepenis turintiems žmonėms. Nepaisant to, jo dabar dedama į daugybę produktų, nes jis pigus. Tuo tarpu man užteka pusės sausainio su palmių aliejumi, kad sutriktų virškinimas. Taip pat negaliu valgyti majonezų, nes į jį dedama modifikuoto krakmolo. Kartą man įsiūlė paragauti šaukštelį salotų su majonezu. Vėliau pasigailėjusi pasidavusi įkalbinėjimams, nes nuo to šaukštelio man buvo labai negera“, - aiškino pašnekovė.
Chemikės išsilavinimą turinti ir daug metų plastmasės perdirbimo pramonėje dirbusi J. Davidonienė taip pat pataria iš virtuvės mesti visus plastikinius indus.
„Kadaise labai žavėjausi plastmase, tačiau dabar neabejoju, kad nuodingos medžiagos iš plastmasės migruoja į maistą. Siūlau niekada nepirkti aliejaus plastikiniuose induose. Dariau tokį eksperimentą. To paties ekologiško sėmenų aliejaus iš to paties ūkininko nusipirkau stiklinėje taroje ir plastikinėje, į kurią jis buvo supiltas iš vakaro. Namuose šį aliejų perpyliau į stiklinį indą, tačiau vos parą plastike pabuvusio aliejaus skonis jau buvo visai kitoks. Akivaizdu, kad cheminės medžiagos iš plastiko migruoja ir į vandenį, pilstomą į plastikinius butelius. Žinoma, tai labai patogu, bet šiuo atveju vartotojai turėtų būti sąmoningi“, - teigė J. Davidonienė.
Dietologė: žmogui bloga, silpna, o jis vis tiek įsikibęs teorijos
Anot dietologės, pagrindinė sveikos mitybos taisyklė – kad maistas būtų įvairus. Tai reiškia, kad visos produktų grupės mums yra svarbios.
„Aišku, yra žmonių, kurie nemėgsta pieno produktų, yra žmonių, kurie nevalgo mėsos. Nieko neatsitiks, jei juose esančias medžiagas pakeisime kitais produktais, bet iš esmės mums reikia visko, taip pat ir riebalų. Pagal dietologus, iš visų riebalų 70 proc. turėtų būti augalinės kilmės ir 30 proc. gyvūninės. Juk iš cholesterolio gaminasi lytiniai hormonai. Taip pat gyvūniniai riebalai naudojami energijai, fiziniam aktyvumui. Pagaliau negaunant pakankamai riebalų mums nuolat bus šalta, nes energiją mes naudojame ir kūnui apšildyti“, - teigė A. Jauniškytė.
Pašnekovė pabrėžė, kad iš kiekvienos produktų grupės patartina rinktis sveikesnius produktus, pavyzdžiui, grūdų grupėje pirmenybę reikėtų teikti neapdorotiems grūdams. Kita vertus, jei kartais norisi baltos duonos, juk nieko nenutiks, jei suvalgysime.
„Mityba neturi būti tobulai sveika. Ji turi būti pakankamai sveika. Kitaip žmogus psichologiškai kentės. Be to, pastebėta, kad žmogus paprastai persivalgo tų produktų, kuriuos sau draudžia“, - patarė dietologė.
Endokrinologas prof. Gintautas Kazanavičius, dažnai konsultuojantis problemų dėl antsvorio turinčius pacientus, pabrėžė, kad yra daug mitų, susijusių su vaisių valgymu. „Moterys, kontroliuodamos savo svorį, dažnai specialiai nededa cukraus į arbatą ar kavą, bet su vynuogių keke suvalgo 40 šaukštelių cukraus. Nesakau, kad nereikia valgyti vaisių. Jie labai naudingi, tačiau svarbu juos valgyti tinkamai. Reikėtų pasidomėti jų glikeminiu indeksu“, - patarė pašnekovas.
Medikas pritarė sveikos mitybos piramidės kūrėjams, kad sveikiausias maistas – daržovės ir kruopos, kurios labai lėtai tirpsta mūsų žarnyne, tačiau pabrėžė ir mėsos svarbą. „Būtinai reikia ir mėsos, žinoma, ne tiek daug, kaip tradiciškai esame įpratę, nes ji visgi apkrauna žarnyną ir kepenis. Pagrindinis maistas visgi turėtų būti daržovės ir kruopos. Kita vertus, jei norėtume būti visiški vegetarai, mums reikėtų karvės žarnyno, kuris yra ilgas ir gali perdirbti visą celiuliozę. Mūsų žarnynas trumpas kaip žvėries. Žinoma, geriausia mėsą virti. Aliejuje kepta mėsa jau prilygsta sviestui“, - pasakojo endokrinologas.
Anot pašnekovo, mums reikalinga riebalų dienos norma – 20 g gyvulinių bei 40 g augalinių riebalų. Mat gyvuliniuose riebaluose yra cholesterolio, iš kurio gaminasi lytiniai hormonai. Sutrikus jų pusiausvyrai, ypač jauniems žmonėms gresia problemos, susijusios su seksualumu, lyties fiziologija – gali pranykti mėnesinės, atsiranda kitai lyčiai būdingų požymių, pavyzdžiui, merginoms ima augti ūsiukai ar plaukai ant krūtinės ir nugaros. Tuo tarpu pagyvenusius žmones cholesterolio turinčio maisto ribojimas veikia teigiamai, kadangi mažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kam netinka žaliavalgystė
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė pabrėžė, kad nėra gero ir blogo maisto, bet yra skirtingos organizmo reakcijos į maistą.
„Todėl visada reikia įsiklausyti į savo organizmą. Žinoma, šiais laikais tai sudėtinga, kadangi mūsų organizmo pojūčiai gerokai iškraipyti. Visgi kiekvienas organizmas yra savitas, todėl kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti tokį mitybos būdą, kuris jam yra priimtiniausias. Tačiau svarbiausia, kad žmogus taip valgydamas jaustųsi gerai, kad atpažintų savo kūno signalus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Taigi norėtųsi, kad žmogus jaustųsi komfortiškai, nenaudotų prieš save prievartos“, - svarstė pašnekovė.
Pasak jos, apsisprendus tapti žaliavalgiu, kas dabar yra labai madinga, būtina žinoti, ką ir kaip valgyti, taigi tam reikia turėti pakankamai žinių. Dietologė priminė, kad žaliavalgystė nerekomenduojama vaikams iki pat 18 metų, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, ligoniams po operacijų ir nėščioms moterims, mat žaliavalgystė gali turėti įtakos persileidimo rizikai, nepilnaverčiam vaisiaus vystymuisi ir pan.
„Perėjus prie žaliavalgystės, organizmo adaptacija yra pakankamai ilga ir sunki, nes turi persitvarkyti organizmo fermentinė sistema, keičiasi hormonai, kurie dalyvauja virškinimo procese. Žinoma, ji priklauso nuo daugybės veiksnių – žmogaus amžiaus, buvusių mitybos ir gyvenimo būdo įpročių, aplinkos ekologijos, fizinio aktyvumo, net nuo metų laiko, todėl adaptacinis laikotarpis gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų“, - teigė E. Kliukaitė.
Dietologė teigė girdėjusi žaliavalgystę išbandžiusių žmonių atsiliepimų, kad jie nuolat jaučia alkį, todėl juos dirgina visi kvapai – juk žmogus negyvena uždarytas tarp keturių sienų ir atskirtas nuo aplinkos. Taigi adaptacija turi poveikį ir psichologinei žmogaus savijautai.
