Praėjusią savaitę Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Išmintinga branda sveikai jaunystei“ Klaipėdos universiteto (KU) profesorius, pastatų apželdinimo technologijų žinovas, Algimantas Mečinskas Olšauskas pasidalino žiniomis, kaip stiprinti imunitetą natūraliomis žolelėmis ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir pavasarį, vasarą.
Liūdna statistika
Klaipėdos universiteto profesorius konferencijos dalyvius supažindino ir su liūdnais statistikos duomenimis. Anot jo – Lietuvoje mirštamumas nuo vėžio, širdies kraujagyslių ligų (tokių kaip insultas, infarktas) yra aukščiausias Europos Sąjungoje. Kiekvienais metais širdies ligos pasiglemžia apie 20 tūkstūkstančių gyvybių, vėžys – virš 17 tūkst. Pasak profesoriaus, Viduržemio jūros regiono gyventojai yra daug sveikesni nei lietuviai.
Senatvinės ligos ten užklumpa sulaukus net 80-90 metų, kai Lietuvoje vos peržengus 40-metį ligos pradeda kamuoti, o sulaukus 50-60 retą sveiką žmogų atrasi. „Statistika liūdna, tačiau visų šių ir dar daugiau ligų galima bandyti išvengti”, – tikino A.M. Olšauskas.
Augalai maistui, orui švarinti ir imunitetui
Česnakas, svogūnas, blakinė kalendra, krapas, petražolė, vaistinis smidras, juodgrūdė, paprastasis raudonėlis, rausvoji ežiuolė, juodauogis šeivamedis ir daug kitų augalų rūšių – jas žmonės galėtų ir turėtų naudoti vietoj to, ką nusiperka vaistinėje. Anot profesoriaus, jų pakaitalai kupini druskų, sintetinių kvapų, kitų medžiagų, kurios ne tik nėra reikalingos mūsų organizmui, bet dar labiau jį alina.
Nesvarbu, gyvenate nuosavame name, bute ar daugiaaukščiame pastate. Mieste ar kaime – prieskoninių, vaistinių, aromatinių augalų galima užsiauginti ir savo balkone, virtuvėje, ant palangių: „Tuomet ne tik apsirūpiname sveikomis prieskoninėmis, aromatinėmis, arbatinėmis žolelėmis, bet ir geriname savo patalpų oro kokybę,“ – prieskoninių augalų privalumus vardijo A.M. Olšauskas.
Pigu ir natūralu
Profesoriaus nuomone, Lietuvoje nėra tinkamai vykdomo sveiko gyvenimo būdo ugdymo, kuris turėtų būti pradedamas jau nuo lopšio, o ne tada, kai yra susirenkama įvairių ligų puokštė. „Lietuvos žmonės vaistams, įvairiems maisto papildams išleidžia iki 4,5 milijardo litų per metus ir visi jie išplaukia į farmacijos gigantų kišenes. Jie mus gundo naudoti tuos preparatus, o naudos iš jų labai mažai,“ – apie blogus lietuvių įpročius kalbėjo A.M.Olšauskas. Profesorius taip pat priminė, kad organizmas naudingų medžiagų iš papildų įsisavina tik iki keliolikos procentų, o kitos medžiagos turi pasišalinti, taip kenkdamos organizmui.
KU profesorius konferencijos dalyvius skatino puoštis savo balkonus, sodus ir palanges žaliuojančiais augalais ir suprasti, kad visi populiariausi maisto papildai vaistinėse niekada neatstos natūralios ir savo žemėje užaugintos žolelės.
