„Greitai tapsiu profesionaliu skėsčiotoju rankomis - ir vėl nuvylė geležis", - pasakodamas apie lankstą, kuris transformuotis į metalo laužą nusprendė likus vos dviem greičio ruožams iki „Halls Winter Rally 2014" pabaigos, Vytautas Švedas mistiniu būdu įstengė šypsotis. Nekalto prasidėjimo gedimas vienam geriausių ralio meistrų kainavo pergalę. Panašų Fortūnos akibrokštą po savaitės Latvijoje vykusiame Europos ralio čempionato etape „Rally Liepaja" daugkartiniam šalies ralio čempionui iškrėtė pusašis.

Kad ir kaip žiūrėsi, automobilių sporte nugalėtojus labai dažnai lemia agregatų efektyvumas ir patvarumas. Talentingiausi ralio ar žiedo vunderkindai lieka it musę kandę, jei varžovų technika atlaiko visas lenktynes, o jų įstato ragus nepasiekusi finišo. Arba jei vienos mašinos pavarų dėžė leidžia reikiamą krumpliaračių porą įdarbinti per, tarkim, 85 milisekundes, o kitos - per 40, tuomet vieno 15 kilometrų greičio ruožo pabaigoje pastarasis bus įgijęs keleto sekundžių persvarą be jokių papildomų pastangų.

Martynas Samsonas, užaugęs automobilių sportu infekuotoje šeimoje (tėtis Vytautas studijuodamas anuomečiame VISI lenktyniavo formule „Estonia", o vėliau bagiais kroso trasose), su šiais dalykais susidūrė anksčiau, nei vaikėzams pradeda rūpėti panelės. Perpratę sportinio vairavimo ABC ir pradėję ieškoti greičio rezervų, vyrai dėmesį sutelkė ten, kur, jų manymu, buvo galima nuveikti daugiausia, - pabandė sukonstruoti greitą ir patikimą pavarų dėžę.

„Būtų ne visai korektiška sakyti, kad išradom dviratį, - gerų ir labai gerų transmisijų yra sočiai, tačiau beveik visos jos bedieviškai brangios. Mūsų tikslas buvo pagaminti tokias pat geras, tačiau įkandamas ir tiems sportininkams, tarp kurių rėmėjų nėra nieko panašaus į „Red Bull" ar „Monster Energy". Dėl šios priežasties dirbame su palyginti lėtomis programuojamomis metalo apdirbimo staklėmis. Būtų galima įsigyti kur kas našesnes, tačiau už jas reiktų pakloti penkiaženklę sumą eurų. Tas pats galioja beveik visiems gamybos procesams - yra daug modernių technologijų ir mechanizmų, kurie paspartintų darbus, tačiau žiauriai išpūstų galutinio produkto kainą", - vedžiodamas tarp dūzgiančių staklių pasakojo bendrovės „Samsonas Motorsport" vadovas Martynas.

Ar tokia gamybos bazė gali būti koziris? Uteniškiai tai kuo puikiausiai įrodė įsigudrinę nedidelėmis partijomis per metus pagaminti apie 300-400 skirtingų (maždaug 40 modifikacijų) pavarų dėžių sportiniams automobiliams.

Apskritai bent valandą pabendravus su šios bendrovės siela labiausiai dėmesį traukiantis M. Samsono bruožas - racionalumas. Nuo pat tos dienos, kai, rodos, 1997-aisiais apsisprendė imtis tobulinti pavarų dėžes, viską darė stengdamasis maksimaliai gerą rezultatą pasiekti kuo paprastesniais būdais. Pavyzdžiui, pirmųjų savo gamybos krumpliaračių atsparumą tikrino mėgindamas juos sudaužyti paprasčiausiu kūju. Jei toks barbariškas eutanazijos aktas pavykdavo, gamindavo detalę iš kitokios sudėties metalo lydinio ir tol ją kankindavo, kol nelikdavo abejonių.

Beje, tai, kokios receptūros plienas naudojamas beveik nemirtingų pavarų dėžių krumpliaračiams gaminti, šiandien yra viena didžiausių Martyno komandos paslapčių. Ir visiškai suprantama, nes ieškant optimalaus sprendimo sugaišta beveik treji metai, perskaityta kalnai specializuotos literatūros ir išnagrinėta nesuskaičiuojama daugybė tokio tipo agregatų.

„Esame čiupinėję ir WRC, ir F-1 boliduose montuojamus krumpliaračius. Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad mūsų produktai daugeliu parametrų labai panašūs į pačius geriausius analogus, kurie tik siūlomi automobilių sporto rinkoje. Bene didžiausias skirtumas - kaina ir žinomumas. Pavyzdžiui, „Subaru Imprezai STi" skirta australiška sekvencinė transmisija kainuoja apie 69 tūkst. litų, o mūsiškė 33 tūkst. ir veikia geriau. Tačiau jie iš senų laikų turi gerą vardą, o mes palyginti jauni ir dar tik pradedame jį pelnyti", - ramiai dėstė Martynas.

Tokia užduotis bendrovei „Samsonas Motorsport" sekasi taip pat neprastai, kaip ir pagrindinė metalo apdirbimo virtuozų veikla. Pasinaudojęs visus taupyti privertusia krize Martynas pats susiveržė diržą ir investavo į dalyvavimą didžiausioje Europoje specializuotoje automobilių sporto parodoje Kelne. Vėliau patraukė į analogišką lenktynių technikos forumą anapus Atlanto, į Indianapolį. Iš ten - į Didžiojoje Britanijoje rengiamas parodas. Po šių žygių vardą „Samsonas Motorsport" išmoko ištarti beveik visų Vakarų Europos šalių benzingalviai, atsirado solidžių partnerių JAV, Pietų Amerikos, Azijos ir net Afrikos šalyse. Dabar nedidukė gamykla Utenos pakraštyje sulaukia tiek užsakymų, kad beveik kasdien kur nors išsiunčia iki keturių pavarų dėžių, skirtų ralio, kroso, sprinto, žiedinių ir net traukos lenktynių trasoje startuojančioms mašinoms.

„Neseniai pagaminome transmisiją graikų sukonstruotam drago automobiliui, kuriame sumontuotas 1540 AG motoras. Jie parašė laišką ir padėką po pirmų laimėtų lenktynių", - šypsojosi M. Samsonas.

Pats solidžią įvairių sporto trofėjų kolekciją turintis verslininkas pripažino, kad geri atsiliepimai yra savotiška kompensacija už ilgus ieškojimų ir bandymų įminti plieno tvirtumo mįsles metus. Net atradus reikiamą metalo lydinio sudėtį montuoti paruošto krumpliaračio darbinės ypatybės ir ilgaamžiškumas gali radikaliai keistis priklausomai nuo to, kaip jis buvo apdirbamas skirtingais gamybos etapais. Dabar didžiules metalines tabletes primenantiems pusfabrikačiams pirmiausia „nuimamas stresas", jie apdorojami termiškai, įsotinami anglimi, įgavę krumpliaračio formą valomi ir poliruojami vibracinėse voniose. Ar tikrai viskas padaryta tinkamai, tikrina gamyklos laboratorijoje dirbanti mokslininkų komanda - ji analizuoja kiekvienos krumpliaračių partijos pavyzdžius. Galutinis rezultatas - keliskart už įprastas stipresnės ir lengvesnės detalės, t. y. tokios, kurios gali atlaikyti beprotiškas ralio automobiliui tenkančias apkrovas. Net tada, kai lenktynininkai adrenalino apsemtais krūminiais dantimis su pavarų dėže elgiasi visiškai barbariškai. „Samsonas Motorsport" yra bene vienintelė tokios specializacijos gamykla, savo produkcijai suteikianti metų garantiją.