Kalbėdamas Briuselyje JAV prezidentas Barackas Obama pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainos teritoriją. Jei tai jis būtų pareiškęs Oksfordo diskusijų klube, B. Obama, be jokios abejonės, galėtų švęsti pergalę. Tačiau V. Putinas neturi laiko klausyti dar vienos paskaitos apie tai, jog „XXI amžiuje Europos ribos negali būti keičiamos panaudojant jėgą, o tarptautinė teisė taip pat turi reikšmės“, rašo „The Wall Street Journal“.
„XXI amžiuje V. Putinas per tris savaites be jokių pasekmių surijo Krymą, be to, jis gali užsimanyti didesnio Rytų Ukrainos kąsnio. B. Obamos žodžiai ir veiksmai Europoje nepriverčia Rusijos vadovo susimąstyti, ar jam vertėtų atakuoti nusistovėjusią po Šaltojo karo tvarką, ar ne“, rašo leidinys.
B. Obama pareiškė, jog bus imtasi tolimesnių sankcijų tik tuo atveju, jei Rusijos valdžia ir toliau judės pasirinkta linkme. V. Putinas galėtų pasilikti Krymą sau, jei jis tuo apsiribotų. Tačiau kodėl jis turėtų tuo apsiriboti? Reakcija į Krymo užgrobimą buvo neįspūdinga, todėl V. Putinas gali padaryti logišką išvadą, jog įsiveržimas į kitas Ukrainos teritorijas jam taip pat neturėtų daug kainuoti.
Pastarieji įvykiai Ukrainoje parodė, kad pasaulinė bendruomenė neturi vieningos nuomonės dėl to, kada, kaip ir kodėl šalis ar šalių grupė turi teisę įsikišti į suverenios valstybės reikalus, skelbia „The Guardian“.
Po Šaltojo karo Vakarų šalyse nusistovėjo abstraktus susitarimas dėl humanitarinių intervencijų. 1999 m. sakydamas kalbą Čikagoje, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Tony Blairas antram gyvenimui prikėlė sąžiningo karo sampratą, pagal kurį pasaulinės bendruomenės pareiga – ginti bei stiprinti universaliąsias vertybes, tarp kurių – ir žmogaus teisės. Tai buvo pasakyta vykstant etniniams valymams Kosove bei genocidui Ruandoje.
Šis pareiškimas turėjo įtakos gana švelnioms operacijoms Kosove, Rytų Timore bei Siera Leonėje. Tačiau vėliau įvykusi Irako drama sugriovė šį trapų sutarimą. Vakaruose įsivyravo nuovargio dėl karų bei atsargumo atmosfera. Kiti pasaulinės bendruomenės dalyviai, tarp kurių ir Rusija, iš to padarė ciniškas išvadas.
Vieningo požiūrio nebuvimas dėl tarptautinių intervencijų, jau nekalbant apie bendrai priimtas taisykles, iš dalies tapo „gynybinių“ Rusijos veiksmų etninių rusų Kryme atžvilgiu. Iškreipdamas garantuotą Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) teisę į laisvą apsisprendimą, V. Putinas nusprendė, jog gali daryti, ką nori, lygiai taip pat, kaip, jo teigimu, daro JAV. Net neatsižvelgiant į padarinius Ukrainai, toks elgesys neatitinka JAV Saugumo Tarybos bei kitų tarptautinės teisės nuostatų bei gali sukelti panašių scenarijų bangą. Ar Krymas netaps precedentu, pateisinančiu tai, jog Kinija galėtų užimti Taivaną? Tai reiškia, kad pasaulinė bendruomenė privalo parengti naujus bendrus kriterijus dėl ginkluotų intervencijų.
Tuo tarpu 50 tūkst. Rusijos karių prie rytinės Ukrainos sienos maskuoja karinę techniką bei laukia pastiprinimo, o 25 tūkst. karių Kryme užėmė Ukrainos karinius objektus. Kaip teigia Ukrainos valdžios atstovai, Rusijos karinės pajėgos Padniestrėje sulaukė 800 specialiosios paskirties karių pastiprinimo, rašoma dar viename „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Tačiau Rusijos karinių pajėgų didinimas nebūtinai turi tapti preliudija prieš įsiveržimą. Ginklų žvanginimas gali būti skirtas Ukrainos valdžios silpninimui. Taip pat V. Putinas gali svarstyti galimybę atverti dar vieną frontą Pietuose bei Pietryčiuose.
Padniestrė – tai Moldovos regionas, kuriame gyvena 500 tūkst. rusų tautybės gyventojų. Taip pat kaip Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai, Padniestrė – įšaldyto konflikto zona, o tai reiškia tobulą galimybę daryti spaudimą mažai ir skurdžiai Moldovai.
2006 m. Padniestrės gyventojai balsavo už prisijungimą prie Rusijos, tų pačių metų vasario mėn. vietos valdžia pakartotinai pateikė šį prašymą. Rusija į šį prašymą neatsakė, tačiau šiame regione surengė karinius mokymus. Dar vienas ginčytinas Moldovos regionas – Gagauzija – vasario 2 d. taip pat pasisakė už atsiskyrimą nuo Moldovos, jei ši valstybė nuspręstų prisijungti prie Europos Sąjungos (ES). Baiminamasi, jog Rusija panaudos jėgą tam, kad atskirtų šias provincijas nuo Moldovos.
Tačiau Ukrainai nerimą kelia kitoks scenarijus. Padniestrės sostinė Tiraspolis yra netoli Ukrainos Odesos miesto, nuo Krymo jis nutolęs vos 300 km. Po Krymo pusiasalio užgrobimo V. Putinas gali užsimanyti užimti Krymą ir Padniestrę jungiantį koridorių. „Jei V. Putinas nuspręstų tęsti savo užkariavimus, nėra nieko, kas galėtų sustabdyti jį bei jo kariuomenę“, – rašo „The Wall Street Journal“.