Kaimynui – apie jo pilietinę ir politinę poziciją. O praeiviui – apie jo išvaizdą ir manieras. Tačiau jeigu mes norime būti išgirstais, jeigu mums svarbu, kad mūsų nuomonė būtų įvertinta, būtina atsižvelgti į kelias paprastas sėkmingo patarimo taisykles.
Kalbėti tik jeigu klausia
Mūsų nuomonė – informacija, pirmiausia, vidiniam naudojimui. Mes gyvename savo gyvenimą, kažką jaučiame ir analizuojame, kaupiame gyvenimišką patirtį. Ir, savaime suprantama, savo gyvenime pradedame orientuotis vis geriau. Tačiau tai neturi atsispindėti kito žmogaus teisėje sukaupti savo asmeninę patirtį. Kiekvieną kartą sakydami kažką, ko mūsų neklausė, mes tarsi įsibrauname į svetimą butą ir pradedame perstatinėti baldus virtuvėje. Ir kam tai gali patikti? Jeigu manote, kad turite pasakyti kažką kitam žmogui, paklauskite jo, ar jis nori tai žinoti. Ir gerbkite jo atsakymą – ar tai bus sutikimas, ar atsisakymas išgirsti jūsų nuomonę.
Kalbėkite atsižvelgdami į subjektyvumą
Kiekvienas žmogus turi individualų genų, žinių ir įpročių rinkinį. Mes augome skirtingose šeimose, išgyvenome skirtingus gyvenimo momentus ir tapome visiškai skirtingais žmonėmis. Mūsų išgyvenimais paremta patirtis diktuoja mums mąstymo ir elgesio modelius, padėjusius mums išgyventi ir tapti stipresniais. Tačiau niekas niekada nesužinos, kas būtų buvę, jeigu mes kažkuriuo momentu būtume pasielgę kitaip.
Būtų geriau ar blogiau? Ar tikrai būtų kitaip? Kiekvieną kartą, kai bandome įtikinti kitą savo teisumu ir primesti jam savo mintis, mes tarsi vagiame jo gyvenimą. Manydami, kad kitas turi būtinai paisyti mūsų patarimų, mes atimame iš jo, o perspektyvoje ir iš savęs, neįkainojamą teisę pasirinkti. Jeigu norite kažkuo pasidalinti, nekalbėkite apie tai tarsi apie nepermaldaujamą tiesą. Nereikia primygtinai tvirtinti, jog tai yra vienintelis sprendimas ar geriausia išeitis. Leiskite žmogui pačiam spręsti, kas jam geriausia ir kaip jis nori nugyventi savo vienintelį gyvenimą.
Kalbėkite konstruktyviai
Kaip sakoma, žuvis kur giliau, žmogus – kur geriau. Mes visi siekiame pagerinti savo gyvenimo kokybę. Kažkas paprasčiausiai apie tai kalba, o kažkas dar ir veikia. Vienaip ar kitaip, keldami sau kažkokius tikslus mes pradedame ieškoti kelių, kaip jų pasiekti. Kažkas širdies gilumoje bijo siekti savo tikslo ir ieško žmogaus, kuris jį nuo to atkalbės. O tas, kuris nusiteikęs tobulėti ir eiti į priekį, labai dažnai jaučia poreikį sulaukti palaikymo.
Kiekvienas žmogus turi sukaupęs užtektinai neigiamos patirties. Praktika rodo, kad nesėkmių per savo gyvenimą mes patiriame gerokai daugiau, nei pergalių. Ir šios nesėkmės yra mūsų neįkainojama patirtis, didinanti galimybes ateityje pasiekti sėkmę. Tačiau vietoj to, kad dalintumėmės savo vertingomis išvadomis (kurių mes prieiname toli gražu ne visada), mes dalinamės tik pralaimėjimo kartėliu ir naujų nesėkmių baime. Jeigu turite ką patarti kitam žmogui, susimąstykite, ar jūsų patarimas padės jam pasiekti tikslo. Ir neprimeskite jam to, ką manot esant jam geriau. Duodami patarimą, atsižvelkite į kito žmogaus, o ne savo, tikslus ir užduotis. Tuomet tapsite jam tuo žmogumi, kuris padeda pakilti, o ne pakerpa sparnus.
