Ketvirtadienį Sočio olimpiados dalyvė į gimtinę grįžo šypsodamasi ją Vilniaus oro uoste pasitikusiems artimiesiems ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovams, tačiau prakalbus apie į viešumą išsiliejusį konfliktą su Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (LGČA), jos veidas greitai apsiniaukė.
Dar nesibaigus Sočio žaidynėms LGČA prezidentas Antanas Vilčinskas bei jo dukra Virginija Ogulevičienė, einanti LGČA generalinės sekretorės pareigas, paskelbė atvirą laišką, kuriuo prikišo dabartiniam A. Sereikaitės treneriui J. Hruzai kompetencijos stoką, suabejojo sportininkės tobulėjimu ir savo kolegas iš Čekijos apkaltino sutarčių nesilaikymu.
Taip LGČA vadovai, kurie iki 2010 metų treniravo A. Sereikaitę patys, reagavo į jos ir J. Hruzos pasisakymus žiniasklaidoje, kuriais neva buvo sumenkintas Lietuvos specialistų indėlis į sportininkės karjerą.
„Šita tema nenoriu nieko komentuoti. Ten kas antras sakinys neteisybė“, – paklausta apie buvusių trenerių laišką, į kalbas nesileido A. Sereikaitė.
Talentingiausia šalies greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė tik patikino viso sezono metu jautusi psichologinę įtampą, nes panašių apsižodžiavimų, anot jos, yra buvę ir daugiau.
J. Hruzą vilnietė vadina geriausiu iš trenerių, su kuriais jai teko dirbti, nors tarptautinėse stovyklose lietuvė ne sykį klausė ir visame pasaulyje pripažintų specialistų patarimų. Patenkinta A. Sereikaitė ir progresu, kurį pavyko pasiekti pastaraisiais metais, nepaisant to, kad šis sezonas jai buvo banguotas.
Vis dėlto ateityje jos ir J. Hruzos keliai veikiausiai išsiskirs. Greta Čekijos sostinės Prahos įsikūrusiame Benatkų prie Jizeros miestelyje, kur A. Sereikaitė sezono metu gyvendavo pastaruosius ketverius metus, surinktai čiuožėjų grupei gresia iširimas.
Buvusi Europos čempionė iš Čekijos Katerina Novotna baigia karjerą trumpajame take, slovakė Tatjana Bodova ketina grįžti į savo tėvynę, tad A. Sereikaitė liktų be konkurencingų treniruočių partnerių, kurios būtinos visaverčiam darbui.
„Tikimybė, jog liksiu dirbti su treneriu J. Hruza, nėra labai didelė. Manau, kad reikia keisti treniruočių vietą kitiems ketveriems metams. Apsisprendusi dar nesu, rinksiuosi atsižvelgdama į treniruočių sąlygas, treniruočių partnerius. Jeigu kur nors bus geriau nei Čekijoje, važiuosiu ten. Tokių vietų yra keletas. Nei į Kanadą, nei į Pietų Korėją ar Kazachstaną, kaip teko skaityti, nevažiuosiu. Liksiu kažkur Europoje“, – DELFI aiškino čiuožėja, kurios sutartis su Čekijos greitojo čiuožimo federacija baigė galioti.
Tačiau vieną šalį, kurioje tikrai nesportuos artimiausią olimpinį ciklą, A. Sereikaitė žino tvirtai.
„Ar įmanoma likti treniruotis Lietuvoje? Cha, – susijuokė sportininkė. – Neįmanoma ir nemanau, kad kada nors bus įmanoma. Nėra čia sąlygų treniruotis“.
Primename, kad Sočio žaidynėse A. Sereikaitė mėgstamiausioje 500 metrų distancijoje liko tik 24-a tarp 32-iejų dalyvių, bet atsigriebė 1500 m nuotolyje, kuriame užėmė 16-ą vietą.
Ypač nesėkmingas lietuvei buvo kovą Turkijoje vykęs pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionatas. Varžydamasi su bendraamžėmis, A. Sereikaitė 500 m sprinte užėmė vos 11-ą poziciją, nors prieš dvejus metus šiose pirmenybėse pelnė sidabrą. Tiesa, čiuožėjos teigimu, prieš Turkijos aukštikalnėse surengtą čempionatą ji neturėjo jokios aklimatizacijos stovyklos.
Vis dėlto pakelti sau nuotaiką prieš sezono galą A. Sereikaitei pavyko Kanadoje vykusiame planetos suaugusiųjų čempionate, kuriame ji 1000 m distancijoje užėmė 12-ą vietą.
Tėvynėje sportininkė žada praleisti keletą mėnesių, per kuriuos ne tik ilsėsis, pradės fizinio pasirengimo treniruotes, bet ir mėgins gauti vairuotojos pažymėjimą.
