Ataskaitoje, skirtoje JAV veikiančiame Europos politikos analizių centre (CEPA), pabrėžiama, kad Rusijos veiksmai sukėlė saugumo krizę Europoje, o šalia rytinių Ukrainos sienų dislokuoti Maskvos pulkai gali peržengti Rusijos sienas, jei nebus sukurta tinkama atsvara.
Analizėje pateikiamos priežastys, kodėl Aljansas turėtų imtis papildomų saugumo priemonių Rytų Europoje:
- 2008 m. karo Gruzijoje metu Rusija pademonstravo galimybę greitai įsiveržti į užsienio valstybių teritoriją nesulaukusi tarptautinių pasekmių. Ukraina Europai yra gyvybiškai svarbi - tai teritoriškai didžiausia žemyno valstybė su 45 mln. gyventojų, ją kerta svarbios energetinių resursų tiekimo linijos.
- Įžūlią Rusijos užsienio politiką sukūrė keletas veiksnių: revanšistiniai prezidento Vladimiro Putino siekiai, sumažėjusios JAV karinės pajėgos Europoje, Europos Sąjungos (ES) šalių nesugebėjimas sukurti vieningos gynybos politikos, menki regiono karinio bendradarbiavimo ryšiai ir sumažėjusios išlaidos gynybai.
- Vakarų karinių pajėgumų mažinimas sukūrė situaciją, kurioje Vidurio ir Rytų Europos saugumas remiasi ne realiomis kovinėmis galimybėmis, bet pasitikėjimu. JAV turi daugiau karių Nyderlanduose negu visoje Rytų Europoje, o iš 3 mln. NATO karių, regione dislokuota tik 10 proc.
- NATO penktasis straipsnis ir JAV bei Didžiosios Britanijos "branduolinis skėtis" yra neefektyvios priemonės į Krymo panašių intervencijų atvejais, Aljansas neturi plano reaguoti į energetinių resursų blokadas, ekonomines sankcijas ar informacinį karą. Būtent šios priemonės sudaro Rusijos užsienio politikos "taktinę triadą".
- Rusijos kariuomenės modernizacijos planuose daug dėmesio skirta pažangios ginkluotės kūrimui, kuri efektyviai užkirstų kelią NATO pajėgoms iš Vakarų Europos pasiekti fronto liniją rytuose (angl. Anti-Access/Access Denial strategy).
NATO pajėgumui Rytų Europoje stiprinti autoriai siūlo aštuonias konkrečias priemones, daugiausiai susijusias su karių skaičiaus didinimu ir oro erdvės apsaugos sistemų mobilizavimu.
