Pagrindinė opozicinė centro dešiniųjų partija UMP taip pat džiaugėsi „didžiule pergale“, kai buvo paskelbti pradiniai duomenys, kurie parodė, kad jai buvo sėkmingi šie rinkimai, vykę tokiu metu, kai prezidento Francois Hollande'o populiarumas yra rekordiškai smukęs, visuomenei piktinantis dideliu nedarbu ir beveik nuliniu ekonomikos augimu.
Remiantis vidaus reikalų ministerijos paskelbtais preliminariais rezultatais, UMP su sąjungininkėmis visoje šalyje surinko 47 proc. balsų, tuo tarpu socialistai ir jų politiniai sąjungininkai gavo 38 proc. balsų, o FN atiteko 5 proc. - gerokai daugiau nei 2008-ųjų municipaliniuose rinkimuose, kai už jį balsavo vos 0,9 proc. rinkėjų.
Antiimigraciniam, euroskeptiškam FN vadovaujanti europarlamentarė Marine Le Pen džiaugėsi, jog tokie rezultatai yra jos partijos „išskirtinis vintažas“, ir sakė, kad šie rinkimai žymi „politinės arenos bipoliarizacijos pabaigą“.
Nors buvo prognozuota, kad FN gerai pasirodys šiuose rinkimuose, pirmojo rato rezultatai šiai partijai yra kur kas geresni nei tikėtasi.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatai surinko daugiausiai balsų keliuose svarbiuose miestuose ir miesteliuose, o tai jiems suteikia daugiau šansų tikėtis pergalės antrajame rinkimų rate kovo 30 dieną.
Buvusiame angliakasių mieste Henen Bomone Prancūzijos šiaurėje Steeve’as Briois žengė dar toliau ir surinkęs absoliučią daugumą - 50,3 proc. - balsų iškovojo pergalę jau pirmajame rinkimų ture.
Pagal Prancūzijos vietos rinkimų taisykles, kandidatas, gavęs daugiau nei 50 proc. balsų, skelbiamas nugalėtoju, ir antro rinkimų rato nebereikia.
FN tikisi po antrojo rato gauti 10-15 vidutinio dydžio miestų merų postus. Tai būtų rekordinis pasiekimas šiai partijai, kurios ankstesnis geriausias rezultatas buvo keturi merų postai, iškovoti 1997-ųjų rinkimuose.
„Rinkėjai išreiškė savo būgštavimus“
Socialistai iš karto reagavo į FN proveržį, pripažindami, jog kai kurie rinkėjai aiškiai išreiškė nepasitenkinimą dabartine vyriausybės politika.
„Kai kurie rinkėjai savo nedalyvavimu balsavime ar atiduotais balsais išreiškė savo būgštavimus ir netgi abejones “, - sakė premjeras Jeanas-Marcas Ayrault.
Balsavimas vyko labai vangiai - savo balsus atidavė vos 38 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų. Tai rekordiškai mažas aktyvumas Prancūzijos municipaliniuose rinkimuose.
J.-M.Ayrault paragino rinkėjus aktyviau dalyvauti antrajame rinkimų rate ir „užkirsti kelią FN iškilimui“.
Panaši situacija susiklostė 2002-ųjų prezidento rinkimuose, kai M.Le Pen iškopus į antrąjį turą, socialistai kreipėsi į savo elektoratą, ragindami atiduoti balsus už centro dešiniųjų kandidatą Jacques'ą Chiracą.
„Esant situacijai, kai Nacionalinis frontas gali laimėti antrąjį rinkimų ratą, visoms demokratinėms ir respublikos jėgoms tenka atsakomybė sudaryti sąlygas, kad jie to nepadarytų“, - pabrėžė vyriausybės vadovas.
Tuo tarpu UMP lyderis paragino rinkėjus, sekmadienį balsavusius už FN, antrajame rate „perduoti savo balsą“ UMP kandidatams.
Jeanas-Francois Cope prognozavo „didžiulę“ savo partijos pergalę antrajame rate, kuri reikštų, kad su UMP ir buvusiu valstybės vadovu Nicolas Sarkozy siejami korupcijos skandalai iš esmės nepaveikė šios politinės jėgos pozicijų.
Paryžiaus staigmena
Sostinėje Paryžiuje UMP sulaukė netikėtos staigmenos, kai į priekį įsiveržė buvusi N. Sarkozy ministrė Nathalie Kosciuscko-Morizet, kuri varžosi su socialistų kandidate, imigrantų iš Ispanijos dukra Anne Hidalgo. Kad ir kaip baigsis įtempta jų kova, aišku viena - Paryžius pirmą kartą mero poste turės moterį.
A. Hidalgo laikyta kovos dėl sostinės mero posto favorite, tačiau po sekmadienio balsavimo N. Kosciusko-Morizet į antrąjį ratą eina turėdama aiškią persvarą prie savo varžovę.
Paryžiaus mero postas neabejotinai yra svarbiausias šiuose rinkimuose, per kuriuos bus išrinkta daugiau kaip 36 tūkst. municipalitetų merų, pradedant mažiausiais kaimeliais ir baigiant tokiais metropoliais kaip Lionas ar Marselis.
Nors nedaug iš šių postų atiteks FN, sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra ryškus proveržis šiai politinei jėgai, kuri per ankstesnius municipalinius rinkimus 2008-aisiais buvo įklimpusi į finansinę krizę bei vidaus rietenas, ir atrodė pasmerkta būti Prancūzijos politikos paribyje.
M. Le Pen prie FN vairo stojo 2011 metais ir ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę platesnį elektoratą. Anksčiau daug rinkėjų priešiškai žiūrėjo į šią partiją, nes jos įkūrėjas, dabartinės lyderės tėvas Jeanas-Marie Le Penas atvirai neigė Holokaustą ir kurstė rasinę neapykantą.
Pradėjusi kampaniją už partijos įvaizdžio „detoksikaciją“, M. Le Pen taip pat stengėsi išplėsti FN darbotvarkę, kad ji nebūtų laikoma vadinamąja vienos problemos partija, įtraukiant į ją nedarbo, nusikalstamumo ir pragyvenimo lygio kėlimo klausimus.
Ankstesni FN mėginimai vadovauti vietos taryboms ne kartą baigėsi nesėkme dėl ekscentriškų politikų, tačiau M. Le Pen labai nori įrodyti, kad partijai galima patikėti valdžios vairą.
„Norime būti laikomi didele vietos politine jėga“, - sekmadienį sakė M. Le Pen.