Olimpiečių sveikatos kaina – 12,5 mln. eurų

Pernai rugpjūtį gyvybės draudimo bendrovė “Bonum Publicum" kiekvieną į Atėnų olimpines žaidynes vykusį Lietuvos olimpinės delegacijos narį apdraudė 50 tūkst. eurų (172,6 tūkst. litų) sveikatos išlaidų draudimu. Delegaciją sudarė apie 250 žmonių, taigi bendra suma buvo 12,5 mln. eurų.

Šaliai atstovavę sportininkai buvo papildomai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų: traumų atveju turėjo būti išmokėta 20 tūkst. Lt, mirties atveju - 100 tūkst. Lt suma.

“Mes draudėme visus delegacijos narius vienoda suma (50 tūkst. eurų), nepriklausomai: ar tai būtų treneris, sportininkas ar sporto funkcionierius. Tačiau skyrėsi pradinė draudimo įmoka – sportininkų įmoka beveik dvigubai didesnė, palyginus su treneriais”, - olimpiečių draudimo peripetijas aiškino “Bonum Publicum” draudimo direktorė Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė.

Ji prisipažino, kad per metus, kuomet jų kompanija bendravo su LTOK, buvo keletas draudiminių įvykių, bet Atėnų olimpinėse žaidynėse jų pavyko išvengti.

“Iš pačių Atėnų ačiū Dievui blogų žinių nesulaukėme, bet pasiruošimo laikotarpiu turėjome kelias išmokas. Labiausiai išsiskyrė dviratininkai, kurie gavo traumas ir sirgo užsienyje. Be to, olimpinė čempionė buvo susilaužius koją, bet tai netiesiogiai su sportu susijusi išmoka”, - pasakoja R.Vasilienė-Vasiliauskienė.

Pasiteiravus, kas susilaužė koją, R.Vasilienė-Vasiliauskienė, susizgribo pasakiusi per daug: “Aš nelabai galiu minėti be jo sutikimo. Tai buvo olimpinė čempionė, gal geriau pasakyti čempionas”.

Krepšininkų draudimas - išskirtinis

Pastaruosius metus krepšininkai užima išskirtinę vietą Lietuvos sporto hierarchijoje, pasirodo, jie ir savo draudimu rūpinasi sutelkdami dėmesį į dėl galimos traumos prapuolančias pajamas. Prieš Atėnų olimpines žaidynes Lietuvos krepšinio rinktinė buvo draudžiama kita draudimo sutartimi nei likę olimpiečiai.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo direktorius Algimantas Pavilonis aiškina, kad sudarant sutartį su draudikais svarbiausia buvo apdrausti žaidėjų kontraktus. Lietuvos krepšininkų draudimu rūpinosi “Lietuvos draudimas”, kuris surado tarptautines kompanijas, sutikusias prisiimti atsakomybę. Pasak A.Pavilonio, mūsų šalyje nėra tokio dydžio kompanijų, sutinkančių prisiimti tokią riziką.

“Lietuvoje nelabai girdėjau apie tokius atvejus, kad sportininkas draustųsi prieš varžybas ir jam gavus traumą draudimo kompanija atlygintų sportininko negaunamas pajamas nedalyvaujant kitose varžybose”, - prisipažino “Bonum Publicum” draudimo direktorė R.Vasilienė-Vasiliauskienė.

“Lietuvos draudimo” Komercijos direktorė Žana Jakevičienė aiškino, kad plačiau papasakoti apie Lietuvos krepšinio rinktinės draudimą trukdo fizinių asmenų duomenų apsaugos įstatymas.

Brangiausi – Sabas ir Ž.Ilgauskas

Iš visų Lietuvos krepšininkų bene brangiausiai kainuotų Arvydo Sabonio ir Žydrūno Ilgausko draudimas, jei jie sutiktų apsivilkti šalies rinktinės marškinėlius. Be ilgos traumų istorijos aukštą A.Sabonio kainą lemtų jo metų skaičius, o Ž.Ilgausko – kontraktas didelei sumai.

Pasak A.Pavilonio, kviečiant žaidėją į treniruočių stovyklą įtakos turi daug veiksnių: žaidėjo medicininė istorija, amžius, būsimų rungtynių, treniruočių ir stovyklų skaičius, jo galiojančio kontrakto suma.

NBA turi atskirą skyrių, kuris yra sudaręs sutartis su draudimo kompanijomis, besispecializuojančiomis sportinio draudimo srityje. Už žaidėjo traumą bet kuriame turnyre draudimas turėtų išmokėti adekvačią pinigų sumą už Atlanto išmokėtai per metus. Už krepšininką mokama suma tiesiogiai priklauso nuo jo NBA klube gaunamo atlyginimo.

Jei Ž.Ilgauskas prieš 2003 m. Europos čempionatą Švedijoje būtų sutikęs apsivilkti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aprangą, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) už “Cleveland Cavaliers” aukštaūgio draudimą būtų turėjusi pakloti apie 200 tūkst. JAV dolerių. Europos čempionate žaidusios NBA žvaigždės savo šalių federacijoms “kainavo” mažiau: Dirkas Nowitzki Vokietijai - 161 084 (apmokėjo pats - red. past.), Andrejus Kirilenka Rusijai - 14 700 dolerių.

Tačiau net ir sumokėjus draudimą ne visi klubai sutinka išleisti savo krepšininkus į tarptautines varžybas. Prieš 2002 m. Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą Indianapolyje, “Dallas Mavericks” komandos savininkas Markas Cubanas uždraudė ten vykti savo komandos nariams D.Nowitzki bei kanadiečiui Steve'ui Nashui. Pastarasis susitaikė su ambicingojo turtuolio valia, o D.Nowitzki pats susimokėjo savo draudimą nuo galimų traumų ir privertė nusileisti komandos savininką M.Cubaną.

Draustis moko gyvenimas

Krepšininkai išskirtinį dėmesį savo sveikatai teikia ir sezono metu, bet A.Povilonis spėja, kad į draudimą rimtai žiūri ne visos ekipos: “Manau, kad Lietuvoje draudžiasi tik pagrindiniai klubai, kurie draudžia didžiausius kontraktus. Į kitų klubus žiūriu atsargiai, ten nelabai apie draudimą galvojama”

Motociklo avarija prieš trejus metus vos nenutraukė krepšininko Roberto Javtoko sportinės karjeros. Iš ligoninės patalo į krepšinio aikštelę sugrįžęs sportininkas į savo draudimą dabar žiūri labai rimtai. „Mane nuo traumų apdraudžia klubas, bet papildomai draudžiuosi ir pats“, – sako Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos vidurio puolėjas.

R.Javtokas prisiminė, kad tokiu būdu apsaugoti karjerą jam pasiūlė agentas. Paklaustas, ar verta kiekvieną mėnesį mokėti įmokas draudimo bendrovėms, R.Javtokas aiškina, jog mintis apsidrausti papildomai jam buvo kilusi jau seniai. Tačiau krepšininkui atrodydavo, kad kiekvieną mėnesį mokant draudimo kompanijai, pinigai yra išmetami į balą.

„Tačiau kai keletą kartų pasimokai iš gyvenimo, tada supranti, kad reikia apdrausti savo sveikatą“, - dabar šypsosi „Lietuvos ryto“ ekipos aukštaūgis.

Krepšininkas prisipažįsta, kad gavus sunkią traumą, draudimas neišmokės visos pagal kontraktą numatytos sumos: „Norint, kad draudimo kompanija išmokėtų visą kontrakto sumą, reikia mokėti labai dideles mėnesines įmokas”.

Ar tai apsimoka? – “Ne, jeigu negauni traumos. Rimčiau susižeidęs situaciją vertintum visiškai kitaip“, – tikina R.Javtokas.

Draudikams nesvarbu, kas gaus išmoką

Pasak “Lietuvos draudimo” atstovės Ž.Jakevičienės, kuomet sportininką draudžia klubas, žaidėjo kontrakte paprastai yra numatoma, kas gaus draudimo išmoką: “Draudikams tai nesvarbu, jie tarpusavyje susitaria”.

Kad visų kontrakte numatytų pinigų traumos atveju krepšininkai negauna, „Sportui“ patvirtino ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas: „Žaidėjui patyrus traumą, klubas visada patiria nuostolių“.

Jis neatskleidė, kurio žalgiriečio draudimas kainuoja brangiausiai, bet paminėjo, kad daugiausia mokėti reikia už didžiausią atlyginimą gaunantį žaidėją.

Tačiau draudikai teigia, kad drausti komandą yra pigiau nei draustis pavieniams žaidėjams patiems. “Jei draudžiame visą komandą, jiems gaunasi pigiau nei draustis atskirai, šioj vietoj egzistuoja rinkos dėsniai”, - teigia “Bonum Publicum” draudimo direktorė R.Vasilienė-Vasiliauskienė.

Nuo traumų apsidraudusios ir Vilniaus HFTC žolės riedulininkės.

„Nors nedažnai pasitaiko traumų, apdraustos yra visos žaidėjos. Niekada nežinai, kada gali pastirti traumą, todėl geriau būti apsidraudus“, – sakė klubo treneris Rimantas Čaikauskas.

Jis pasakojo, kad per Čekijoje vykusias žolės riedulio rungtynes tarp Vilniaus HFTC ir Rusenheimo RRK ekipų, traumą gavo Jurgita Žvinklytė. Kamuoliukas sportininkei prakirto kaktą. Treneris teigė, kad šiuo metu yra tvarkomi dokumentai siekiant gauti draudimo išmoką.

Tą patį „Sportui“ patvirtino ir pati J.Žvinklytė. Žolės riedulininkė pasakoja, kad papildomai draudžiasi ir pati: „Lietuvoje esu vieną kartą apsidraudusi. Nenoriu rizikuoti dėl traumų“.

Sveikatos draudimą vertina skirtingai

Tenisininkas Rolandas Muraška pasakoja, kad jis yra apsidraudęs Vokietijoje tik sveikatos draudimu. Tai reiškia, kad jam patyrus traumą, draudimo kompanija padengs visas tenisininko gydymo išlaidas. Pasiteiravus, kodėl vienas geriausių Lietuvos tenisininkų nesidraudžia nuo nelaimingų atsitikimų, R.Muraška aiškina: „Šiuo metu aktyviai nebesportuoju. Nebėra taip, kad visus metus važinėčiau po pasaulį ir dalyvaučiau turnyruose”.

“Tenisas nėra kontaktinė sporto šaka, tad traumų dažnai nepasitaiko. Manau, kad draustis man neapsimoka“, – vardijo argumentus tenisininkas.

Tačiau Lietuvos krepšinio rinktinės rėmimo fondo direktorius A.Pavilonis nelabai pasitiki tokiu draudimu: “Draudžiantis tik sveikatos draudimu, neatsižvelgiama į tai, kad visi žmonės skirtingi ir neįvertinama, kad sportininkui trauma reiškia darbo netektį”.

Draudžiami ir žiūrovai

Žiūrovų draudimas yra privalomas Lietuvoje organizuojant automobilių sporto varžybas. Sausio 28-29 dienomis ralį “Visaginas’2005” rengusi viešoji įstaiga “Nemuno žiedas” buvo apdraudusi šį renginį.

Dvyliktajame Visagino ralyje per tragiškai pasibaigusį incidentą Gražutės miške esančiame greičio ruože ASK “Slikas” sportininkų ekipažas Tomas Baltramiejūnas ir Valdemaras Savickas su “Opel Kadett” po šuolio nuo vieno iš tramplinų prarado automobilio kontrolę ir rėžėsi į šalia kelio buvusių ralio aistruolių būrį. Iš šešių įvairius sužeidimus patyrusių vyrų trijų būklė buvo itin sunki. Vienas jų, 46 m. vilnietis Virgilijus Danilevičius, ligoninėje mirė.

Pasak “Nemuno žiedo” direktoriaus pavaduotojos Aldonos Mažeikienės, tai, kad tragedija įvyko Visagine - nelemtas atsitiktinumas: “Tokia nelaimė galėjo atsitikti bet kuriame Lietuvos ralio čempionate etape. Pabrėžiu, bet kuriame.”

Pasak jos, mirtimi pasibaigęs incidentas kol kas tiriamas, Zarasų rajone yra užvesta byla, joje - 250 puslapių. Kaip teigia “Nemuno žiedo” atstovai, iki šiol jų organizuojamose varžybose nebuvo nė vieno draudiminio įvykio, o šiemet ralį draudusi “Rezo Europa” organizatoriams nusiskundimų neturi.

Nuo traumų yra nukentėjęs ir lenktynininkas Žilvinas Oškutis. Jis pasakojo, kad yra gavęs draudimo išmoką, kai patyręs avariją apsivertė su automobiliu ir susilaužė raktikaulį. Lenktynininkas teigė, kad automobilių sporte apsidrausti privaloma visiems. „Aš dar papildomai draudžiuosi prieš kiekvienas lenktynes“, – prisipažino Ž.Oškutis.

Paklausus, kodėl sportininkas draudžiasi, jis teigė, jog žinant, kad susižeidęs gausi išmoką vairuoti yra ramiau. „Nors traumų dažnai ir nebūna, jų nesitiki, bet apsidraudęs jautiesi ramiau. Įmokos nėra didelės, tad, manau, kad draustis apsimoka“, – tikino Ž.Oškutis.