Drausk savo vietinės carinės Rusijos žiniasklaidą, plauk smegenis nemąstantiems – tu neturi šansų čia, šalyje, kuri matė sovietinį pragarą. Kur sekėsi vidutinybėms, nes joms ir taip visada sekasi. Vidutinybės ir dabar tave myli – nes ir tu vidutinybė.
Karas Kryme, mirtys Kijeve, o dar karai Čečėnijoje, daug kraujo ant rankų. Istorija atskleis, kas buvo kaltas. Kas teroristai, o kas ne.
Tik kodėl, vargšas Volodia, niekas neemigruoja į tavo rojų? Kodėl tavo kalbos nesimoko?
Čia, Baltijos šalyse, Lietuvoje, visada bus daug bailių, kurie tau lankstysis po kojom. Bet negalvok, kad pavyks grąžinti istoriją. Per daug užsimanei. Dabar tik sėji baimę, o vėliau uždrausi tau vežti sviestą? Padėkosiu už tai. Negerbiu nė vieno, kuris prekiauja su tavim, tai yra, tavo gauja.
Kovok, kariauk, vaidink, sakyk, kad gini žmonės. Plauk smegenis tiems, kas jų ir taip neturi. Aš tikiuosi, kad tu sočiai ir ilgai gyvensi savo žmogėdrų pasaulyje.
Skalyk apie savo naftą ir dujas. Žmonės, turintys sąžinę ir savigarbą, to nebijo. Skaldai žmones? Grasini skurdu?
Volodia, geriau tu paskaityk F. Dostojevskį ir suprasi, kad žmogaus turtas yra jo viduje. Linkiu tau ilgo, komfortabilaus gyvenimo, skaitant „Nusikaltimas ir bausmė“. Gali skaityt ir „Ivano Iijičiaus mirtis“ – kaip kas labiau patinka.
Tik negrasink. Nes imi kelti gailestį. Aš manau, kad tavo tauta tavęs nekenčia. Net tavo Tėvynė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!