Ar tai pasirinkimas, kad iki šiol esu viena? Ar tai prigimtis? Likimas? Nesėkmė, o gal sėkmė? Daug klausimų, bet atsakymų nėra. Daug įvairių minčių, tačiau tiesos taip pat nėra. Suprantu, kad svarbiausia tikėti tuo, ką teigi. Taip pat svarbu ir nemeluoti sau. Kas pasakys arba įrodys, kaip geriausia? Poroje ar vienam?

Aš tikrai nežinau, nors labai norėčiau žinoti. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad nieko nesuprantu. Suprantu tik, kad su amžiumi viskas paprastėja arba sudėtingėja, priklausomai nuo to, kaip į tai pažiūrėsi. Bet tiesa ta, kad senstant žmogus ieško prasmės. Elementarios gražios prasmės, beje, kartu jis ir banalėja. Aš taip pat.

Suprantu, kad nebegaliu būti beviltiška optimiste. Suprantu, kad kažką darau ne taip ir dėl to esu iki šiol viena. Aš kaip ta gėlė, kurios žydėjimo metas baigiasi. Suvokiu, kad laikas praėjo ir dabar liks tik senėjimo metas – palengva vysiu ir nuvysiu, po to sudžiūsiu. Tik nepagalvokite, kad man reikia gailesčio, arba kad savęs gailiuosi – ne. Tiesiog, manau kad realybės suvokimas yra labai svarbus kokybiškam gyvenimui.

Būtent tai ir buvo klaida, kurią dariau – nesugebėjau laiku įvertinti situacijos, maniau, kad žydėjimo metas tęsiasi ir tęsis amžinai. Bet kaip žinia, jis ne amžinas. Taigi, esu 35-erių metų moteris, be šeimos, be nuolatinio partnerio, be tikėjimo, tačiau su įdomia patirtimi ir savo klaidomis, su gyvenimo prasmės paieškomis (vis dar). Ir galbūt tai yra žavu?

Manau, kad paprastume esmė - kaip pasiklojame taip ir išsimiegame. Svarbiausia prisiimti atsakomybę ir pasekmes. Teisūs visi – ir tie, kurie po vieną, ir tie, kurie poromis, ir tie kurie teigia, kad moteris be vyro negali, ir tie, kurie teigia atvirkščiai, ir tie, kurie teigia, kad netekėjusios moterys praranda emocinę pusiausvyrą. Svarbiausia - gyventi taip kaip norisi. Tai ir darau. To ir linkiu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

„Esu vienas ir tuo patenkintas“ - frazė, kurią iš draugo ar artimojo išgirdę aplinkiniai ne retai susižvalgo gailesčio kupinais žingsniais, nes pasakytais žodžiais paprasčiau nepatiki. Vis dėlto, gausu ir atkakliai tvirtinančių, kad sėkmingai mėgautis gyvenimu galima ir be antros pusės pašonėje. Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi!

DELFI jau dalinosi skaitytojos mintimis apie tai, kad žmogui antra pusė nėra būtina. „Likau viena. Bet nelabai dėl to ir gailiuosi, nes žinau, jog gyvenau pagal savo prigimtį“, - rašė šeimos taip ir nesukūrusi moteris. „Tos moterys, kurios turi šeimą, dažnai myli tik ją, o tos, kurios jos neturi - myli visą pasaulį“, - patirtimi dalijosi ji.

Klausiame Jūsų – ar taip pat esate vienišas ir manote, kad antroji pusė laimingam gyvenimui visai nebūtina? O galbūt tik sukūrę šeimą supratote, koks svarbus yra mylimas žmogus šalia? Pasidalinkite savo patirtimi!

Laukiame Jūsų minčių ir istorijų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ iki kovo 24 d. Vieno teksto autoriui atiteks Vytaro Radzevičiaus knyga „Pasaulio puodai“.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: