Kovo 11-ąją į valstybinės šventės minėjimą susirinkę abiturientai nestokojo geros nuotaikos ir prasitarė, kad pirmą kartą tokiame minėjime mato tiek daug jaunų žmonių. Pasidomėjus, ar teisingas teiginys, kad mokiniai valstybinėse šventėse – reti svečiai, pašnekovai nesiginčijo.
Tačiau jie pridūrė, kad iš esmės tai lemia slogi tokių švenčių nuotaika.
„Aš nesu nusistačiusi prieš Lietuvą, bet valstybės šventės turi būti linksmos. Negalima sukurti tokią nuotaiką, kad norėtųsi verkti. Šiandien yra visai kitaip: nėra nuobodžių rajono vadovų sveikinimo kalbų – viskas trumpa, geras oras, turime idėją, subūrusią jaunimą. Ko daugiau reikia gerai šventei? Dėl to ir susirinko čia mūsų nemažai“, - kalbėjo mokinė, tapusi šventinės vėliavos dalimi.
Galiausiai ji paprašė paneigti mitą, jog mokiniai nežino, kas švenčiama Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją. Dvyliktokė teigė nuolat girdinti tokias kalbas ir tai ją žeidžia: „Save gerbiantis dvyliktokas per 12 mokslo metų jau spėjo išmokti istorines tiesas. Ir nereikia mūsų painioti su mūsų amžiaus žmonėmis, kurie prie kaimo parduotuvės stovi su „bambaliu“. Tokie net ir savo gimtadienio nežino.“
Kitas dvyliktokas atskleidė, kad visada stengiasi dalyvauti šventiniuose renginiuose. Maža to, jis pridūrė, kad naujausi įvykiai Ukrainoje turėtų dar labiau paskatinti jaunimą nepamiršti savo šalies istorijos: „Dalyvavimas Kovo 11-osios šventėje yra lojalumo savo valstybei ženklas. Nepriklausomybė buvo labai sunkiai iškovota, todėl būtina deramai paminėti šią dieną. Kad laisvė yra labai trapi, parodo sunki Ukrainos padėtis. Šiandien okupuotas Krymas – kas žino, kada ateis ir Lietuvos eilė. Todėl jauni žmonės visų pirma turi mylėti valstybę, kurioje gyvena, kad kritiniu momentu sugebėtų pasipriešinti agresijai.“
Renginyje dalyvavusi raseiniškė Danutė sakė niekada nepraleidžianti valstybės švenčių. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad iki šiol minėjimuose matydavo mažai jaunų žmonių.
„Nežinau, šiandien jaunimo daug. Matyt, reikia idėjos, kuri mokinius prikeltų iš miego. Pažiūrėkit, dar nemačiau tiek daug jaunų žmonių, nuo pat ryto rankose suspaudusių vėliavėlių. Gražu!“ – pakilios šventinės nuotaikos neslėpė moteris.
Idėjos iniciatorius, jauniausias Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Gytis Šulinskas pripažino, kad suburti abiturientus po Lietuvos vėliavą jį paskatino noras paneigti mitą, kad jaunimas nesugeba švęsti valstybinių švenčių.
„Pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dieną norėjosi suburti visus Raseinių rajono dvyliktokus ir padaryti gyvą Lietuvos vėliavą`. Tiek mūsų rajone, tiek ir visoje Lietuvoje esu girdėjęs kritikos, kad jaunimas yra pasyvus, kad jam terūpi tik Valentino diena, kad jauni žmonės tik šimtadienius puikiai atšvenčia. Esą valstybinėse šventėse jaunų žmonių nematyti. Netiesa! Tereikia noro ir geros idėjos. Tada jaunimą šventėse tikrai pamatysime. Aš dvyliktokus pakviečiau ir jie nieko neverčiami sutiko dalyvauti“, - pasakojo G. Šulinskas.