„Po Rūtos Meilutytės pasiekimų išpopuliarėjo plaukimo būreliai, po televizijos šokių projektų – šokių ir taip toliau. Bet jei jūsų vaikui nepatinka plaukimas, neverskite jo lankyti plaukimo vien dėl to, kad tikitės, jog vieną dieną jis taps olimpiniu čempionu“, – įspėja E. Gudelienė.
Edukologė, „Būstovizija kūrybinių dirbtuvių“ neformalaus ugdymo vadovė Sigutė Gudelionienė pritaria vaikų psichologei ir pažymi, kad daug vaikų, su kuriais ji dirba, išbando kelis būrelius, kol randa sau tinkamiausią. Jos teigimu, svarbiausia per prievartą nepiršti vaikui to, ko jis nenori ir kas sunkiai sekasi, o priešingai – skatinti tobulėti jam smagiose veiklose. Abi specialistės sutaria: tinkamai parinkti būreliai vaikams yra labai naudingi.
„Pastebėjome, kad tėvai dažniausiai leidžia vaikams patiems rinktis, kokį būrelį jie nori lankyti arba tarp tėvų ir vaikų vyksta susitarimas, kad pora būrelių vaikas išsirinks pats, o vieną lankys tą, kurį parinks tėvai. Dažniausiai būreliai parenkami pagal vaiko savybes: jei vaikas mėgsta judėti, parenkamas sportas ar šokiai, jei vaikas turi gabumų muzikai, tuomet mokosi groti pasirinktu instrumentu ar lanko chorą“, – pasakoja S. Gudelionienė.
Pasak jos, visi užsiėmimai skatina pareigos jausmą, atsakomybę, lavina socialinius įgūdžius, o taip pat ir specifinius gebėjimus. Pavyzdžiui, dailės būrelis ypač padeda ugdyti loginį mąstymą, suvokti tūrius ir daiktų, erdvės mastelius, dėl to jį lankančiam vaikui lengviau mokytis matematikos.
Psichologė E. Gudelienė pažymi, kad nereikėtų rūšiuoti būrelių į „berniukiškus“ ir „mergaitiškus“.
„Kasmet atsiranda mergaičių, norinčių išmėginti savo jėgas įvairiuose sportiniuose, o berniukų – meninio ugdymo būreliuose. Be to, ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje vaikų pomėgiai dar tik formuojasi, jie dažnai eksperimentuoja, keičia veiklas ir anksčiau mėgtų būrelių po metų ar keleto mėnesių lankyti nebenori. To nereikia bijoti. Išbandęs skirtingas sritis vaikas pajus, kuri iš jų jam labiausiai priimtina ir kelia didžiausią pasitenkinimą. Svarbiausia – paskatinti vaiką eiti ten, kur linksta jo širdis“, – sako vaikų psichologė.
„Būstovizija kūrybinių dirbtuvių“ atstovė įspėja, kad tėvai turėtų įvertinti adaptacinį laikotarpį, kai vaikas pradeda lankyti naują būrelį. Kai kuriems vaikams pakanka vienos pamokos, kad pasijustų saugūs ir susidomėtų bei norėtų atvykti į kitą pamoką, o kitiems reikia kiek ilgesnio laiko apsiprasti.
Švietimo ir mokslo ministerijos prižiūrimoje Atviroje informavimo ir konsultavimo sistemoje (AIKOS), teikiančioje informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje, šiuo metu yra įregistruotos 309 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos. 36,5 proc. šių mokyklų yra meno mokyklos, 27,1 proc. – sporto mokyklos, 18,6 proc. – kitų rūšių (kalbų mokymosi, tiksliųjų mokslų ir t t.) mokyklos, o 17,8 proc. mokyklų apima įvairias sritis.
