Ne vienerius metus teko kentėti dėl savo pavardės. Mano pavardė yra Moroz. Pradinėse klasėse ji kliuvo bendraklasiams, nes skamba užsienietiškai, o kai pastebėjo, kad mane galima pravirkdyti vadinant nelietuve, patyčioms nebuvo galo. Tuomet neradau kito sprendimo tik kaip pereiti į kitą klasę, kurioje žmogaus nevertino pagal pavardę.
Dar kartą pavardė pakišo koją paauglystėje. Kai treninguotą subkultūrą (forsus) pradėjo vadinti Marozais, visiems naujiems pažįstamiems tekdavo aiškinti ir įrodinėti, kad neturiu nieko bendro su ta subkultūra.
Liūdniausias atvejis, kai su vienu pažįstamu bendravimas nutrūko dėl pavardės. Bendravom draugiškai, kol sužinojo mano pavardę ir pasakė, kad net nebūtų pradėjęs su manimi bendrauti, jei žinotų pavardę. Galiu tik pasidžiaugti, kad su laiku padėtis gerėja.
Dabar mano aplinkoje - vien subrendę žmonės, kurie nevertina asmens pagal tokius išorinius faktorius kaip išvaizda, vardas ar pavardė. Visiems, kurie dabar turi sunkumų dėl išskirtinių vardų, pavardžių, linkiu kantrybės, kol išaugs ir subręs aplinkiniai.
O ateityje dar ir bus progų pasidžiaugti, kad nesate vienas iš minios, o kaip tik - išskirtinis minioje tų, kurių vardai ir pavardės panašios.
Pavardę privertė pastebėti kitas žmogus
Kita DELFI skaitytoja pasakoja anksčiau nė nepagalvojusi, kad jos pavardė įsimintina, kol į tai neatkreipė dėmesio vienas žmogus.
„Turiu pavardę Bukauskienė, kurią įgyjau, aišku, kartu su vyru. Tiesa, niekuomet nepagalvodavau, apie jos reikšmę. Praėjus dešimčiai metų, vieno vizito metu, žmogus, pas kurį lankiausi jau antrą kartą, man sako - „Ai, čia jūs, su ta gražia pavarde“.
Žinot, ne iš karto supratau, ką žmogus norėjo pasakyti. Po ilgų svarstymų suvokiau, kad tai buvo pašaipa. Iš tiesų, neišgyvenu dėl to, nes daug tragiškesnių pavardžių yra, tačiau atsiminsiu ilgam, kad ši pavardė nėra eilinė.
Patarti kitiems nėra ką, paprasčiausiai aš savo pavardę priėmiau tokią, kokia ji yra, kaip ir savo vyrą. Neketinu atsisakyti nei vieno, nei kito. Tai tik pavardė, ne randas, ant kūno. O jeigu žmogui trukdo, tai kiek žinau, visuomet gali ją pasikeisti. Sėkmės visiems“, - laiške rašė ji.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi: ar teko kada nors patirti kompleksų dėl savo vardo, pavardės, galbūt esate įgyjęs nemalonią, metų metus Jus persekiojusią pravardę? Kaip tokioje situacijoje elgėtės, ar su pašaipomis dėl vardo ar pavardės susiduriate suaugęs? Papasakokite, kaip apsiginti nuo pašaipūnų!
Laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vardas“ iki kovo 17 d. Vieno teksto autoriui atiteks naujausia Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Silva rerum III“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: