Pradėti iki teisminį tyrimą dėl B.Bradausko viešų pasisakymų apie sovietmečio trėmimus ir tremtinių menkinimo prokurorų prašė buvęs tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas konservatorius Jonas Survila.
Išnagrinėjęs konservatoriaus skundą Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuroras konstatavo, kad B.Bradausko pasisakymas laikytinas jo nuomone.
(...) Baudžiamosios teisės prasme vertinant B.Bradausko pasisakymą jis laikytinas asmens nuomone apie tremtiniams mokamų pensijų tvarką ir kalbėjusiojo manymu svarstytinus šios tvarkos keitimo pasiūlymus, siekiant rasti šaltinių senatvės ir neįgalumo pensijų kompensavimui, o ne Lietuvos gyventojų trėmimo bei padarytų nusikaltimų žmoniškumui neigimas", - rašoma Generalinės prokuratūros atsakyme BNS.
Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Prokuratūra nurodė negavusi kitų objektyvių duomenų, nurodančių, jog buvo padaryta tokia nusikalstama veika.
Konservatorius J.Survila sako svarstysiąs galimybę skųsti šį prokurorų sprendimą. Jo manymu, "B.Bradausko išsakyta vieša pozicija, kad tremtyje gyventi buvo geriau nei Lietuvoje, akivaizdžiai menkina sovietinius nusikaltimus žmoniškumui ir nuo jų nukentėjusius tremtinius".
"Kadangi Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ne tik už okupacijos neigimą, bet ir nusikaltimų žmoniškumui bei pačių nukentėjusiųjų šiurkštų menkinimą, keista, kodėl to, nepaisydami ir viešo tremtinių raginimo, nepastebi prokurorai. Tikiuosi, kad B.Bradausko aukštas postas Seime bei turimas teisinis imunitetas tam įtakos neturėjo. (...) Gaila, kad to, kas privalu daryti pačioms valstybės institucijoms, kol kas turi imtis piliečiai. Norėčiau, kad Lietuvos valstybė istorinės atminties ir teisingumo srityje imtų pavyzdį iš Izraelio ir būtų principinga, neleisdama menkinti prieš Lietuvą įvykdytų tarptautinių nusikaltimų", - BNS sakė J.Survila.
Prieš kelias savaites svarstydamas apie galimus pensijų kompensavimo finansinius šaltinius B. Bradauskas naujienų portalui delfi.lt teigė, jog tremtyje Sibire sovietmečiu gimę vaikai nepatyrė jokio streso, todėl valstybė neturėtų jiems mokėti papildomų išmokų.
"Susirinko chebra, paliudijo, kad partizanams nešė duoną ir jau mokame. Tokios netvarkos yra labai daug. Reikia mokėti tik tiems, kurie iš tikrųjų patyrė stresą, kurie buvo išvežti į Sibirą. O dabar vaikai, gimę Sibire. Koks skirtumas vaikui, kur jam gimti? Aš pasikalbu su draugais, kurie gimė Sibire: ką tu, sako, mes ten žymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj, nei mums ten svarbu kur ten tie tėvai Lietuvoje gyveno, nei ką. Baigė visi mokslus ir kiek nesugrįžo tų jaunų žmonių. Tai ką mes turime juos surasti ir irgi pensijas mokėti?", - kalbėjo B. Bradauskas.
J.Survila skunde prokurorams nurodė, jog pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, tremtiniais, be kita ko, pripažįstami ir asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
"Todėl Seimo narys B. Bradauskas viešai ir užgauliu būdu teigdamas, kad nėra skirtumo tarp paprastų sovietmečiu Lietuvoje gimusių vaikų ir vaikų, dėl SSRS okupacijos ir vykdytų nusikaltimų žmoniškumui gimusių tremtyje (t.y. tremtinių) šiurkščiai įžeidžia ir menkina pastaruosius Lietuvos Respublikos gyventojus bei pačius nusikaltimus žmoniškumui", - skunde prokurorams teigė J.Survila.
Valdančioji Socialdemokratų partija anksčiau buvo pasmerkusi savo partiečio B.Bradausko viešus pasisakymus dėl valstybinių pensijų žydų gelbėtojams. Sausį B.Bradauskas pareiškė, jog kompensacijas nuo nacių persekiojimo žydus gelbėjusiems Lietuvos piliečiams turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.
B.Bradauskas taip pat sulaukė daug kritikos, kai pernai per tarptautinę konferenciją Seime uždraudė rodyti kadrus apie sovietų agresiją Sausio 13-ąją, kad nepatogiai nepasijustų kviesti Rusijos diplomatai.
Per sovietų okupaciją 1940-1952 metais į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.